Pirmieji bėgiojimo metai

Sveiki sulaukę pavasario!

Galime pasidžiaugti, kad praėjo pirmieji metai, kai bėgimas tapo vienas svarbiausių mūsų laisvalaikio leidimo būdų. Įtariu, kad būtent per šiuos metus įvyko didžiausi pasikeitimai mūsų gyvensenoje, ir jau nežinau ar kurie kiti metai gali labai nustebinti. 

Taigi beveik metinių proga sudalyvavome antrosiose savo rimtesnėse varžybose: I-jame Vilniaus Pusmaratonyje. Rezultatais abu Labai džiaugiamės: Marius trasą įveikė per  1:29:38, aš per 1:49:06.

Įdomiausias faktas apie mano pasiruošimą turbūt būtų tai, kad jo.. nebuvo. Nežinau ar juo galėčiau pavadinti paskutinių dviejų savaičių pasilakstymus su tikslu : ryte pabusti su gan komfortišku gerklės, nugaros ir sprando skausmu. Iki tol, daugiau nei pusantro mėnesio bėgimų praktiškai nebuvo, o kiekvienas pasispardymas baigdavosi labai liūdnai.. Tiesą sakant, prieš savaitę rimtai svarsčiau mažinti varžybų atstumą iki 10 km, kad nesijaučiau visai iškritusi iš traukinio. Tačiau sprendimą vis atidėliojau ir galiausiai jo atsisakiau. Šį ryt į Vingio parką atvažiavau apsitaisiusi kaip meškinas: jau įpratau po kelnėmis nešioti šortukus kaip papildomą šilumos sluoksnį nugarai ir užpakaliui, tačiau plykstelėjus saulei į rūbinę iškeliavo tiek bliuzonas ilgom rankovėm, tiek klešnės.. Ir šalta tikrai nepasirodė. Ką daugiau galėčiau pasakyti apie bėgimą -trasa labai maloni. Turbūt bėgimo rezultato negaliu tiksliai lyginti su tuo, kurį pasiekiau rudenį, nes čia nebuvo jokių kalniukų, takas - lygus asfaltas, ne senamiesčio grindinys.

Aišku kad rezultato nepasiekiau per tas dvi paskutines savaites. O treniruotės pakeitė ne tik rezultatą. Neabejotinų pokyčių įvyko daugiau:

Fiziniai pokyčiai: "Lašiniai ant dratukų" - toks verdiktas kadaise buvo paskelbtas mano 18.7 KM indeksui. Man, kaip merginai, šiek tiek apmaudu, kad per tuos metus KMI tik kilo, tačiau jaučiami papildomi centimetrai atsirado tik ant blauzdų. Fizine forma dar nesu iki galo patenkinta, tačiau su džiaugsmu stebiu procesą kaip kalasi nauji raumenukai :)

Psichologiniai pokyčiai: Džiaugiuosi, kad atsirado žymiai daugiau energijos, žymiai lengviau išgyventi 8 val. sėdimas darbe ir dar turėt puikų vakarą.  Atsirado balansas: darbe ramiai sėdžiu ir ilsinu kūną, o vakare - bėgimas puikiausias būdas atpalaiduoti įvargusias smegenis. Deja dar neišmokau gerai suderinti dienotvarkės ir miegui laiko labai pritrūksta.

Pasaulio suvokimas: Baleto spektaklis niekada nebuvo mano mėgstamiausia meno rūšis. Jame man pritrūkdavo polėkio ir matydavau ir išbąlusias strapaliojančias žmogystas. Tačiau nebuvo kaip išsisukti, kai šią žiemą mama pakvietė visus į baletą ("Raudonoji Žizel"). Tai buvo pirmas kartas, kai baleto spektaklį žiūrėjau plačiai atvertomis akimis. Nuostabą kėlė tobulai treniruoti balerinų kūnai ir šokyje trykštanti energija! Lygiai tai pat dabar erzina kino filmai, kur visą gyvenimą praslampinėję ir subliuškę individai, reikalui esant pradeda bėgti įspūdingus atstumus neuždusdami ir nei trupučio neįrausdami. Kai lieknos kaip smilgos panelės "išspardo užpakalius raumenų kalnams.`"  Kai žinai ką reiškia užsitarnauti kiekvieną raumenėlį, imi jį gerbti ir tos pagarbos reikalauti kitų.

Pats pasaulis per tuos metus ne kiek nepasikeitė, tačiau labai džiugu bėgant prasilenkti su pažįstamu ar kolega, nes tikiu jog tie žmonės jį mato labai panašiai kaip ir aš :)

Su būsimu bėgiku -sūnėnu Lukučiu :)