Mano pasakų herojai

Knygas skaityti aš mėgstu ir jau kurį laiką mano lentynas po mažu okupuoja knygos apie bėgimą. Tiksliau bėgikus ar kitus ištvermės atletus.

Pirmiausia klausimai kilo tokie: kas yra tie žmonės kurie bėga? Kaip jie jaučiasi bėgdami? Toliau: Kaip jie bėga( bėgimo technika)? Kodėl jie bėga? Kas juos daro tokius išskirtinius?

Taigi, priminsiu sąrašiuką knygų, kurias skaičiau:

Piotras Silkinas: Europą įveikęs kretingiškis
It's Not About The Bike: My Journey Back to Life - Lance Armstrong
A Life Without Limits: A World Champion's Journey - Chrissie Wellington
Eat and Run: My Unlikely Journey to Ultramarathon Greatness - Scott Jurek
Serve to Win: The 14-Day Gluten-Free Plan for Physical and Mental Excellence - Novak Djokovic
Finding Ultra: Rejecting Middle Age, Becoming One of the World's Fittest Men, and Discovering Myself - Rich Roll

Nors Lance'ą Armstrongą norėčiau išbraukti. Labai ant jo buvau pikta dar prieš išaiškėjant tiesai apie dopingą. Mažai toje knygoje radau nuoširdumo.

Nors kiekvienas šių atletų yra unikalus savo patirtimi ir pasiekimas, visgi nemažai kas yra bendro.

Visi sportavo nuo vaikystės. Nors net keletas šių žmonių didijį sportą atrado tik vėlesniame amžiuje, jau vaikystėje jie rodė įspūdingus rezultatus. Dauguma jų pradėjo nuo plaukimo. (Žodžiu ne tau Martynai mėlynas dangus..:) )

Dauguma jų vegetarai ar veganai. Visi sveiki gyvi ir gyvuoja iki šiol ;)

Iš pradžių labai svaigau dėl Chrissie Wellington vien dėl to, kad ji turi keliautojos sielą. Kad per savo atostogas, kuomet turėtų ilsėtis ji leidžiasi į sekinančias keliones, pvz dviračiu per Nepalą. Visgi lyginant su kitais herojais atrodo, kad pergalingiems rezultatams pasiekti jai reikėjo mažiau pastangų. Dar net rimtai nesportuodama ir tiesiog ekpromtu sudalyvavus ištvermės varžybose užimdavo prizines vietas. Pvz. nuvažiavus į draugų vestuves Australijoje sužinojo kad kaip tik tuo metu vyksta triatlono varžybos: reikia plaukti kajaku, važiuoti dviračiu ir bėgti. Į kajaką ji įsėdo pirmą kartą savo gyvenime vos keletas dienų iki varžybų. Ir turėjo "tenkintis" 2 vieta. Gal tiesiog taip pasirodė, o gal ir dėl to, kad tarp moterų konkurencija mažesnė.

Artimiausias sielai visgi pasirodė Skott Jurek ir jo knyga prasklendė kaip sapnas. Gal dėl to, kad jis bėgikas? Nors čia daugiausia pasakojama apie stiprius išgyvenimus varžybų metu. Pvz kad vemti bėgant yra beveik taip pat natūralu kaip ir atsigerti vandens. Ir tam kad išsivemti  - sustoti nebūtina. Juk tai galima daryti ir bėgant;) Dar smagu kad autorius palaiko artimą ryšį su skaitytoju, yra patarimų bėgimo technikos tema, nemažai dėmesio skiriama mitybai.

Labiausiai pamokanti nors ir mažytė, bet labai stipri Novak Djokovic knygelė. Būten šis žmogus atrodo geriausiai įvaldęs savo kūną ir protą. Tikrai verta paskaityti. Knygelėje labai trumpai peržvelgiama sportininko biografija bet daugiausia kreipiamasi į skaitytoją ir skatinima į save pažvelgti kitaip. Su požiūriu: ką atradau aš, tinka man ir rodau Tau kaip pavyzdį. Kas tinka Tau - turi atrasti pats. 

Knyga kuri sukėlė daugiausiai prieštaringų minčių buvo paskutinė "Finding Ultra". Nors į šią knygą dėjau daugiausia vilčių ieškodama įkvėpimo, pats jos autorius man jo suteikė mažiausiai. Tai tiesiog pavyzdys žmogaus, kuriam neįtikėtinai gerai sekasi. Visų pirma motina gamta jį apdovanojo neįtikėtinu talentu, kurio jis nesugebėjo sugriauti net skendėdamas alkoholizmo liūne. Nors tikrai reikia jį labai gerbti už tai, kad sugebėjo iš jo išsivaduoti. Bet didžiausiu jo įkvėpimo ir stiprybės elementu laikyčiau jo žmoną. Būdama Jogos mokytoja ji puoselėjo jogos filosofiją namuose, išmokė jį sveikai maitintis ir visapusiškai palaikė jį. O gal autorius  tiesiog taip perteikė? Tada be galo žaviuosi jų meile. Gal tai ir yra jo didžioji galia? 

Taigi visgi kuris žmogus kaip atletas įkvėpė labiausiai? Vienas žmogus paminėtas Rich Roll knygoje. Jason P. Lester. Šis atletas vaikystėje neteko rankos ir beveik tuo pačiu metu išgyveno tėvo netektį. Rich Roll knygoje aprašytas Jason inicijuota "kelionė" EPIC5: 5 Iron Man atstumai per 5 dienas 5'kiose Havajų salose. Šį iššūkį jie įveikinėjo dviese su keleto kitų žmonių organizacine pagalba. Nors visus tuos 5 Iron Man'us jie įveikė ne per 5, o per 7 dienas man tai sunkiai suvokiamas išbandymas. Ir per visą tą laiką žymiai stipresnę dvasią parodė būtent Jason. Tuomet kai Rich Roll jau nelaikė nervai (kas tokiomis aplinkybėmis sutikime yra natūralu) buvo pasiruošęs viską mesti ir savo mintis dėstė be užuolankų, Jason Lester net negalvojo sustoti. Nors jam buvo neabejotinai sunkiau ir trasoje jis užtrukdavo ilgiau. Pagalvokit kaip plaukti be rankos (t.y. daugiau dirbti kojomis) 3.86 km po to tomis pačiomis kojomis važiuoti 180km ir desertui maratonas. Taip 5 kartus iš eilės. Ir dar kai šalia žmogus su abejojančiomis mintimis..

Labiausiai įkvepia tie žmonės, kurių tikslai taip lengvai pas juos neateina. Kurie turi parodyti neįtikėtiną užsispyrimą, drąsą ir ryžtą, kad atsidurtų ten kur nuėjo. Ir tebunie jie klydo, bet pasitaisė, griuvo bet atsikėlė. Tai tik parodo kad jis yra žmogus kaip ir tu. Be galo Galingas Žmogus.

Kokia kita knyga apsigyvens mano lentynoje? Be abejonės:
Running on Faith: The Principles, Passion, and Pursuit of a Winning Life

O gal Tu man ką nors rekomenduosi?

PS: Visas savo knygas mielai paskolinsiu paskaityti, tik parašykite man e-paštu ir tikiuosi suprasite mane teisingai, jei iš nepažįstamųjų paprašysiu šiokio tokio užstato arba man paskolinti savo knygą :)