Bundant po žiemos miego

Rugsėjį prabėgęs Vilniaus maratoną, dar šiek tiek pasimakalavau bėgikų bendruomenėje, kol galiausiai dingau iš jos akiračio. Tiesiog kartu su meškomis priguliau žiemos miegui. Atvirai sakant Vilniuje įvykdęs didįjį savo tikslą – išbėgti maratoną iš 3 valandų, praradau motyvaciją. Priežasčių matyt reikėtų ieškoti kažkur giliai pasąmonėje. Nors gal tiesiog man nepatiko greito maratonininko vaizdas – perdžiūvęs, kaulėtas.. kažkoks nevyriškas sutvėrimas. Būtent tokia žmogysta turėjau tapti eidamas šiuo keliu. Nors niekada nebuvau labai lengvas kaip maratonininkas (prieš Vilniaus startą svėriau 74 kg), tačiau jaučiau, kad tai jau yra riba ir sverdamas mažiau nepatikčiau pats sau. Gi einant maratoninko keliu „kovinis“ svoris mano ūgiui turėtų būti maždaug 10 kg mažesnis. Na jau ne.

Gerai išsiilsėjęs po Vilniaus maratono, normaliai treniruotis pradėjau spalio viduryje ir po trijų savaičių lapkričio 11 d. baigiau. Užklupo paprasta sloga, kuri vėliau perėjo į gilų kosulį. Buvo 3 bandymai grįžti į bėgimą ir visi nesėkmingi. Organizmui daviau sąžiningą galimybę pasveikti, vietomis nesportuodavau net 3 savaites, tačiau kosulys niekur nedingo. Tebeturiu tą kosulį ir dabar (jau greitai bus ketvirtas mėnuo!). Iš tikro reiškinys yra gana įdomus ir nors tai nesusiję su bėgimu, pasakoju jį todėl, kad gal netyčia kokio atsitiktinio skaitytojo tolimam giminaičiui buvo kažkas panašaus ir jis mane užves ant kelio. O reikalas yra toks. Yra giluminis negražus kosulys, kuris kai paintensyvėja primena rimtai bronchitu ar net plaučiu uždegimu sergančio žmogaus kosulį. Savijauta yra kuo puikiausia, darbingumas geras, jokios temperatūros, varvančios nosies ar kitų nepatogumų, būdingų sloguojančiam ar sergančiam žmogui. Plaučių nuotrauka nerodo jokių negerų dalykų, bet karkalai girdisi (tiesa bronchuose). Kraujo tyrimas, kaip sako mano gydytoja, „nu.. ligos nerodo, bet galėtų būti geresnis“. Kai kosulys yra itin stiprus, jautiesi gerai bet sportuoti negali (kažkoks vidinis silpnumas), kai kosulys sumažėjęs – gali sportuoti, bet tik lengvai. Sugėriau visą antibiotikų kursą – pokyčių jokių. Buvau pas du alergologus jokios alergijos nenustatė. Viena gydytoja nustatė lėtinį bronchitą, bet manęs tai neįtikino (manau, tiesiog reikėjo parašyti, kad yra kažkokia liga). Kita nustatė lėtinį folikulinį faringitą (čia labiau įtikinama versija, bet vis tiek turiu abejonių ar tai tikroji priežastis). Tai va, toks kosulys pas mane yra jau nebe pirmą sezoną ir kai jis užeina tai trunka visą žiemą, iki tol kol ateina pavasaris. Tai dabar irgi laukiu pavasario ir manau, kad atšilęs oras ištirpins jį kaip žiemos sniegą. Daug čia prirašiau apie savo sveikatą, bet jei kas nors susidūrėt su tokiu reiškiniu ir galit duodi naudingą patarimą, tai labai jo laukiu. 

Per ta meškos miegą forma krito baisiai – 45 s/km (kiek vėliau papasakosiu kaip tą dalyką nustatau) ir priaugau papildomus 6 kg. Dabar ketvirtuoju bandymu mėginu grįžti į bėgimą. Jau bėgu ketvirtą savaitę (tiesa ne lauke, o Savicko sporto klube) draugiškai su kosuliu ir jokio nei pablogėjimo nei pagerėjimo nejaučiu. Forma po truputi taisosi, bet iki to ką buvau pasiekęs praeitą rudenį dar labai toli. Čia pats laikas papasakoti apie formos sekimo grafikus, kuriuos sugalvojau pats ir man asmeniškai labai pasiteisino, todėl dalinuosi su Jumis. Pirmas grafikas yra treniruočių prieš Vilniaus maratoną, antrasis – paskutiniai 10 bėgimų Savicko klube. Grafikas sudaromas labai paprastai – excel‘yje suvedame vidutinio pulso ir vidutinio tempo duomenis, pasirenkame grafiko tipą - XY (Scatter) ir uždedame „trendline“. Kuo jis naudingas? Pirma, padeda sekti formos augimą, kritimą. Grįžai iš treniruotės ir įvedi pulsomačio parodymus. Jeigu taškas guli žemiau trendo linijos, reiškiasi forma auga, jeigu aukščiau – krenta. Vadovaudamasis sveika logika, vedu tik tokių treniruočių parodymus, kurių trukmė nemažesnė kaip 30 min. Aišku reikia įvertinti ir aplinkos faktorius, kaip oro temperatūrą, trasos kalvotumą, bėgimo trukmę (30 minučių bėgimo 5:00 min/km tempu vidutinis pulsas bus mažesnis nei 120 minučių bėgimo tuo pačiu tempu). Vėliau turint tokią diagramą ir iš patirties žinant kokio ilgio distancijas galite išbėgti kokiu pulsu, galite gana tiksliai prognozuoti savo varžybų tempą. VM 2013 diagramoje yra nerūšiuoti duomenys (labai skirtingos temperatūros, trasos, atstumai) rodo didelį išsibarstymą ir nėra labai kokybiška prognozėms atlikti, o žemiau pateikta paskutinių 10 – ies bėgimų Savicko klube diagrama yra labai tiksli. Pagal ją itin žinodamas savo laktato pulsą, itin tiksliai išprognozavau kokiu greičiu turėčiau bėgti tempinuką (savaime suprantama, kad dėl žiauriai kritusios formos senų varžybų rezultatais vadovautis negalėjau). Greičio kontrolei man labai tinka tempas prie 150 pulso. Prieš Vilniaus maratoną jis buvo 4:23, dabar 4:55. Tai reiškia, kad  šiuo metu mano tempas yra 32 s/km lėtesnis nei buvo anksčiau. Tenka nuryti karčią piliulę ir dirbti toliau. 

Maratono pavasarį nebėgsiu. Draugai registravosi į Paryžių, o aš teisingai nujausdamas žiemos riziką susilaikiau. Klasikinis maratonas vis dar netraukia, nors gal dar grįš noras pabūti „lenktyniniu žirgu“. Triatlonas praktiškai nuplaukė, nes dėl kosulio mečiau baseiną ir nežinodamas tikrosios jo priežasties, nesiryžtų grįžti atgal. Dabar svajoju apie kalnų ultra trailą. Mintyse Zugspitze ir jo 60 km. Bet kol kas nesiregistruoju. Kitą savaitę bandysiu bėgti lauke ir jeigu nebus jokių neigiamų pokyčių, tada tarsiu - taip. Ir aišku tada grįšiu į tikras treniruotes. Pasiilgau draugų ir jų fanatizmo :) Nors kai pasižiūriu kokiais greičiais dabar jie bėgioja, tai šiurpas nueina per kūną. Turbūt net neturėčiau su kuo bėgti..