gyvenimą lemią genai, o kiek gyvensena? Klausimas, kuris turėtų būti įtrauktas prie tabu temų kartu su religijos, politikos, rasės ar vyrų/moterų temomis. Klausimas dėl kurio yra įvykę daugybė kivirčų, ir manau ne vienas jūsų esate juose dalyvavę ar bent jau stebėję. Pastaruoju metu knygynuose galima rasti nemažai knygų, kurių pagrindinė perteikiama mintis - „žmogaus galimybės yra beribės“. Taip pat beveik neabejoju, kad jūsų aplinkoje yra daugybė žmonių postringaujančių apie žmogaus likimą ir apie tai, kad jo neįmanoma pakeisti, juk „nuo savo lemties nepabėgsi“. Tai kur slypi tiesa? Netikiu likimu... Turbūt niekaip negalėčiau susitaikyti su mintimi, kad negaliu pats kontroliuoti savo gyvenimo. Tačiau į gyvenimą atėjau su tam tikru genetiniu kodu, kurio pakeisti irgi negaliu. Visgi tvirtai tikiu, kad genetinis kodas suteikia žmogui labai platų jo galimybių intervalą, o jo gyvensena nulemia tam tikrą tašką tame intervale. Tašką kuris pasako kas tu esi šiandien, bet jokiu būdu ne tai kuo tu galėtum būti. Taip pat manau, kad dauguma žmonių savo galimybių ribą įsivaizduoja esant kur kas žemiau, negu ji iš tikrųjų yra. Ir būtent iš čia auga ta masinė literatūra apie beribes žmogaus galimybes. Mūsų galimybės yra ribotos...., bet tikrai didesnės negu manome jas esant. Elitiniai sportininkai laikydamiesi tinkamo treniruočių bei sportinės drausmės režimo labai priartina savo rezultatus, prie savo genetinių galimybių ribų, todėl jei nori būti elite vien treniruočių neužtenka, turi būti apdovanotas ypatingu DNR. Visgi jeigu esi mėgėjas, geriau tikėti, kad tavo galimybės yra beribės ir stebėti kaip metai bėga, o tu vis dar sugebi gerinti rezultatus, nes nuo savo galimybių viduriuko keliauji prie viršutinės ribos. Bet gana filosofijos, pašnekėkim apie fiziologiją. 2012 m. vasario 18 d., šeštadienis
Maratono teorija (3). Fiziologija
gyvenimą lemią genai, o kiek gyvensena? Klausimas, kuris turėtų būti įtrauktas prie tabu temų kartu su religijos, politikos, rasės ar vyrų/moterų temomis. Klausimas dėl kurio yra įvykę daugybė kivirčų, ir manau ne vienas jūsų esate juose dalyvavę ar bent jau stebėję. Pastaruoju metu knygynuose galima rasti nemažai knygų, kurių pagrindinė perteikiama mintis - „žmogaus galimybės yra beribės“. Taip pat beveik neabejoju, kad jūsų aplinkoje yra daugybė žmonių postringaujančių apie žmogaus likimą ir apie tai, kad jo neįmanoma pakeisti, juk „nuo savo lemties nepabėgsi“. Tai kur slypi tiesa? Netikiu likimu... Turbūt niekaip negalėčiau susitaikyti su mintimi, kad negaliu pats kontroliuoti savo gyvenimo. Tačiau į gyvenimą atėjau su tam tikru genetiniu kodu, kurio pakeisti irgi negaliu. Visgi tvirtai tikiu, kad genetinis kodas suteikia žmogui labai platų jo galimybių intervalą, o jo gyvensena nulemia tam tikrą tašką tame intervale. Tašką kuris pasako kas tu esi šiandien, bet jokiu būdu ne tai kuo tu galėtum būti. Taip pat manau, kad dauguma žmonių savo galimybių ribą įsivaizduoja esant kur kas žemiau, negu ji iš tikrųjų yra. Ir būtent iš čia auga ta masinė literatūra apie beribes žmogaus galimybes. Mūsų galimybės yra ribotos...., bet tikrai didesnės negu manome jas esant. Elitiniai sportininkai laikydamiesi tinkamo treniruočių bei sportinės drausmės režimo labai priartina savo rezultatus, prie savo genetinių galimybių ribų, todėl jei nori būti elite vien treniruočių neužtenka, turi būti apdovanotas ypatingu DNR. Visgi jeigu esi mėgėjas, geriau tikėti, kad tavo galimybės yra beribės ir stebėti kaip metai bėga, o tu vis dar sugebi gerinti rezultatus, nes nuo savo galimybių viduriuko keliauji prie viršutinės ribos. Bet gana filosofijos, pašnekėkim apie fiziologiją. 2012 m. sausio 29 d., sekmadienis
Šiek tiek skaičių apie bėgimą
Kur bėgiojate?
- Gatvėse – 90%;
- Ant bėgtakio – 52%;
- Miško takeliais – 35%;
- Stadione – 29 %;
- 1k – 2%;
- 2k – 9%;
- 3k – 33%;
- 4k – 28%;
- 5k – 19%;
- 6k – 7%;
- 7k – 2%
- Iki 8 val. – 43%;
- 8 – 12 val. – 16%;
- 12 – 14 val. – 3%;
- 14 – 17 val. – 7%;
- Po 17 val. – 31%;
- Vienas – 73%;
- Su draugu – 7%;
- Sporto klube – 6%;
- Su sutuoktiniu – 5%;
- Su draugų grupe – 5%;
- Su šuniu – 4%;
- Iki 16 km – 15%;
- 16 – 22 km – 19%;
- 23 – 30 km – 22%;
- 31 – 38 km – 13%;
- 39 – 47 km – 16%;
- 48 – 64 km – 11%;
- Daugiau nei 64 km – 4%;
- Kad numesčiau svorio – 35%;
- Paskatintas sutuoktinio ar draugo – 20%;
- Tai mano fizinio parengimo programos dalis – 12%;
- Dėl sveikatos priežasčių – 8%;
- Dėl bėgimo varžybų – 8%;
- Dėl streso mažinimo – 6%;
- Mp3 grotuvą – 53%;
- Vandens/kitų gėrimų – 32%;
- Mobilųjį telefoną – 25%;
- Energetinių gelių/snack‘ų – 21%;
- Pulsomatį – 18%;
- Savo vaiką – 4%;
- Ledo – 64%;
- Perkūnijos – 59%;
- Temperatūros žemiau 00C – 54%;
- Šlapdribos – 51%;
- Sniego – 23%;
- Temperatūros aukštesnės nei 300C– 18%;
- Lietaus – 9%;
- Ledais – 18%;
- Vynu/alumi – 18%;
- Pica – 11%;
- Blynais ir mėsa – 8%;
- Mėsainiais ir bulvytėmis – 8%;
- 1p – 10%;
- 2p – 28%;
- 3p – 26%;
- 4p – 15%;
- 5+p – 21%;
- Asics – 42%;
- Nike – 27%;
- Brooks – 22%;
- New Balance – 18%;
- Saucony – 17%;
- Niekada – 66%;
- Nebėgau, bet planuoju pabandyti – 25%;
- Kartais – 12%;
- Dažnai – 9%;
Nubėgo maratoną
- 1980 m – 143.000 (10% moterų);
- 1985 m – 185.000 (19% moterų);
- 1990 m – 224.000 (19% moterų);
- 1995 m – 293.000 (26% moterų);
- 2000 m – 353.000 (38% moterų);
- 2005 m – 395.000 (41% moterų);
- 2010 m – 507.000 (41% moterų);
- 1980 m – 3:32:17 (vyrų); 4:03:39 (moterų);
- 1995 m – 3:54:00 (vyrų); 4:15:00 (moterų);
- 2005 m – 4:20:29 (vyrų); 4:51:19 (moterų);
- 2010 m – 4:16:14 (vyrų); 4:42:10 (moterų);
Nubėgo pusmaratonį
- 1995 m – 420.000 (32% moterų);
- 2000 m – 482.000 (40% moterų);
- 2005 m – 658.000 (53% moterų);
- 2010 m – 1.385.000 (59% moterų);
- 2005 m – 1:58:35 (vyrų); 2:17:09 (moterų);
- 2010 m – 2:00:30 (vyrų); 2:19:12 (moterų);
APIE VILNIAUS MARATONĄ.
2011 metais Vilniaus maratoną įveikė 245 bėgikai, iš jų vos 20 moterų (8,2%), palyginkime su 41 % JAV, vidutinis laikas (mediana): vyrų – 04:03:12, moterų - 04:13:26.
Pusės maratono distanciją įveikė 635 bėgikai, iš jų 99 moterys (15,6%). Vidutinis laikas (mediana): vyrų - 01:49:35, moterų - 02:05:58.
2012 m. sausio 21 d., šeštadienis
Sveikatos ir proto paieškos
Maratonas bėgamas širdimi ir galva. Turbūt daugiau galva nei širdimi... O gal būt daugiau širdimi nei galva, ypač nuo 35 km.. kaip tada priversti kūną bėgti neturint aistros? O kaip neperdegti pirmuosiuose kilometruose neturint galvos? Turbūt turiu daugiau širdies nei galvos..
Savo treniruočių pradžioje padariau dauguma klaidų būdingų naujokams. Apie bėgimą nežinojau nieko. Žinojau, kad reikia turėti batus ir... reikia bėgti. Bėgau per greitai, visos treniruotės buvo vienodos, nežinojau nieko apie tempo, intervalus, recoverius, aerobinius bėgimus, treniruočių derinimą, aprangą, avalynę, mitybą, gėrimus... Tiesiog bėgau, į priekį vedė tikslas ir aistra.. Širdis buvo stipri – tikslą pasiekiau.
„Verčiau geriau, nei tobulai“. Pirmą kartą, šį devizą perskaičiau kažkuriame verslo žurnale, kuriuo vadovavosi vienas lietuvis verslininkas. Tobulybės siekimas žmogų suvaržo, jam vis dar atrodo, kad dar yra nepasirengęs, kažko neapgalvojęs, kažko nesupratęs. Kadangi kažko dar nežino, atidėlioja sprendimą pradėti, vėl atidėlioja ir... niekada nepradeda. Geriau pradėsiu iš karto, mokysiuosi iš klaidų ir eisiu pirmyn.
Esu anomalija. Žymus JAV maratonininkas Hal Higdon, šiai rungčiai parengęs ne vieną dešimtį tūkstančių bėgikų sako: praktiškai nebūna bėgikų kuriems maratonas būtų pirmoji rungtis, dažniausiai bėgikai pradeda nuo trumpesnių distancijų, ilgina jas iki pusmaratonių ir tik vėliau ryžtasi bėgti pilną maratono distanciją. Bėgikai kurie iš karto ryžtųsi bėgti pilną maratoną yra anomalija.
Kadangi nesąmonių buvau pridaręs jau nemažai, pasiėmęs tris laisvadienius savo gimtadienio proga ir nusprendžiau patyrinėti sveikatą. Pirmas dalykas sudominęs mane buvo dinaminis pėdos tyrimas. Truputi pagooglinęs sužinojau, kad šitą dalyką galima išsitirti nemokamai VCUP esančioje Winner Sport parduotuvėje. Tyrimo esmė yra paprasta: ant takelio padedamas kilimėlis su daugybę sensorių, per kurį turi perbėgti dėdamas kairę ir dešinę pėdas. Programa prijungta prie kilimėlio analizuoją kaip bėgimo metu juda pėda ir kaip kinta apkrovos atskiruose jos dalyse. Tyrimo rezultatas – kairė koja visiškai normali, o štai dešinė turi šiokį tokį plokščiapėdiškumo laipsnį, bei pronaciją (statant pėdas kulnas nėra vertikalus, o šiek tiek palinksta į vidų – būdinga plokščiapadžiams, atvirkščias reiškinys vadinamas supinacija ir būdingas aukšto skliauto pėdoms). Atsižvelgiant į tai mano batai turi būti „stability“ kategorijos. Pardavėjas, nebūtų pardavėjas, jeigu nebandytų išplauti smegenų. Šį kartą buvo: „pirk Asics arba Adidas, nes kiti batai niekam tikę, net kai kurių bėgikų labai vertinami Mizuno“. Mandagiai išklausau, grįžęs namo paieškosiu review‘ų.
Antras dalykas kurį nusprendžiau padaryti – dėl viso pikto pasitikrinti sveikatą. Lekiu į Vilniaus sporto medicinos centrą (Ozo g. 39) tikrintis širduko. Atlieku echoskopiją, kardiogramą, fizinio krūvio testą, kraujo tyrimą, matuojam pulsą ir spaudimą. Diagnozė – sportui tinkamas, širdis krūvį palaiko gerai, atsistato greitai. Dabar aš ramus, o dar svarbiau mama bus rami :) Galiu toliau ruoštis maratonui.
Begooglindamas po „stability“ kategorijos batus, randu juokingą dalyką: pasirodo aš iki šiol bėgiojau ir įveikiau maratoną su „off road“ tipo bateliais (skirti bėgiojimui miško takeliais, bet nepritaikyti asfaltui) :) Moralas – jeigu esi naujokas bėgime prieš perkant pasikonsultuok su ekspertu (ir venk konsultančių priklijuotais nagais). Mano naujas pasirinkimas ir gimtadienio dovana - Asics GEL-KAYANO 17.
