Kas mes: žolėdžiai ar mėsėdžiai?

Man ką tik išoperavo visus 4 protinius dantis. Esu visiškai nukenksminta ir nebegaliu niekam įkąsti. Valgau tik skystą, dažniausia pussaldį maistą per šiaudelį. Aš nekenčiu saldumynų. Ir noriu mėsos. Labai. Gal tai kaip tik puikus laikas parašyti jau seniai planuota tema.

Mano santykis su mėsa nuo vaikystės nebuvo labai artimas. Visais įmanomais būdais stengiausi jos vengti, nes man tai atrodė taip pat nevalgoma, kaip kad imti graužti medį. Bet suaugus ji pamažu įsiliejo į mano maisto racioną ir tapo bene būtiniausia pietų dalis.

Nors niekada nepiknaudžiavau greitu maistu ir užkandžiais, pradėjus bėgioti maisto asortimentas pradėjo keistis iš esmės. Didžiausias pokytis vyko mėsos proporcijoje. Ji nuolatos mažėjo. Iš tiesų, vartojant mažiau mėsos, pradėjau jaustis lengvesnė ir žvalesnė. Perskaičius Chrissie Wellington autobiografiją (kuri dabar yra mano viena didžiausių sporto autoritečių, arba tiksliau, antra po tarzano :)) susidarė įspūdis, kad įštvermės sporto atstovai mėsos vengia. (Chrissie ir nemažai jos kolegų tapo vegerais). Gal tos mėsos nereikia ir man? Tačiau visuomet atsirasdavo tokių momentų, ypač po ilgųjų bėgimų, pagalvojus apie liesos mėsos gabalėlį net žalia akyse darydavosi. Tokiu atveju niekada nestabdžiau. Noriu ir valgau.

Nagrinėjant šią temą internete yra dvi labai stiprios nuomonės:

a) žmonės iš prigimties vegetarai ir mėsa jiems kenkia. Mėsos vartojimas didina riziką susirgti vėžiu, širdies ligomis, osteoporoze ir t.t. Iš kitos pusės mėsa per ilgai užsibūna ir pūna mūsų virškinamajame trakte;

b) žmonės mėsą valgyti privalo, kad gautų visas reikiamas medžiagas;

  

Pasisakantieji už vegetarystę, labiausia apeliuoja į tai, kad žmogus būdamas toks nevikrus negalėjo pats susimedžioti grobio laukinės gamtos sąlygomis, bei visa mūsų fiziologiją kur kas labiau atitinka žoliaėdžius.  Pirmoji tema jau buvo aptarta šiame bloge ir dabar prie jos negrįšiu. O panagrinėti mėsėdžių, žolėdžių ir mūsų skirtumus visai įdomu.

Požymis	Mėsėdžiai	Žolėdžiai	Žmonės
Dantys	Plačiai išsižiojantys nasrai ir aštrūs dantys, pritaikyti papjauti kitą gyvūną ir plėšti žalią mėsą	Palyginti siaura burna ir buki dantys pritaikyti žolėms ir šakelėms sukramtyti.	Siaura burna ir buki dantys.
Maisto kramtymas	Maisto nekramto	Maistą privalo smulkiai sukramtyti	Maistą privalo smulkiai sukramtyti
Virškinimo sistemos ilgis	3-6 kartus ilgesnis nei kūno ilgis. Kad suvirškinta pūnanti mėsa kuo greičiau pasišalintų	10-12 kartų ilgesnis nei kūno ilgis. Kad spėtų suvirškinti ir įsisąvinti maisto medžiagas.	8-11 kartų ilgesnis nei kūno ilgis
Vandens vartojimo būdas	Laka	Geria	Geria
Skrandžio rūgštingumas	pH <1 Puikiai virškina gyvulinės kilmės baltymus.	pH 4-5	pH 1.5- 3.5
Maisto slinkimas žarnynu	Nebūtinos maistinės skaidulos	Būtinos maisinės skaidulos	Būtinos maistinės skaidulos
Seilės	Neturi virškinimo fermentų	Turi angliavandenius virškinančius fermentus	Turi angliavandenius virškinančius fermentus
Skrandžių kiekis	1 paprastas	Sudėtingi, kelių dalių, 2 skrandžiai	1 paprastas
Celiuliozės viškinimas	Nevirškina	Virškina	Nevirškina
Akloji žarna	Visiškai neveiksni	Virškina ir fermentuoja maistą	Visiškai neveiksni

Turiu pripažinti, kad pasisakantieji už tai, kad žmogus iš prigimties yra vegetaras, turi šiokių tokių argumetų, bet iki galo neįtikina. Čia dar  galime prisiminti Pandas.

Pagal daugelį fiziologinių požymių ji atrodo kaip mėsėdis. Tačiau vienintelis(!) jos galimas racionas yra bambukai. Tarsi to būtų maža, net medžiagų apykaita nepritaikyta gerai įsisavinti šias maisto medžiagas, nes turi labai trumpą virškinamąjį traktą. Tam kad gauti būtiną kalorijų normą, jos tuos bambukų ūglius kramsnoja po 16 val. per parą. Net retėjantys bambukų miškai ir gręsiantis pačių pandų išnykimas nepriverčia jų apsigalvoti dėl savo raciono paįvairinimo. Nepriverčia, nes kito maisto valgyti jos negali. Mes mėsą valgyti galim. Taškas žmonių visaėdžių naudai. 

Žmogus be mėsos išgyventi gali. Bet ar nuo to jam tikrai geriau? Nemažai maistinių medžiagų, pvz. Geležį, Omega 6, Omega 3, Vitaminą B12 kur kas lengviau pasisavina iš gyvulinės kilmės maisto.

Žiūrint į žmogaus evoliucijos raidą, galima aptikti dar vieną labai įdomią teoriją: mes esam tokie kokie esam, tik dėl to, kad pradėjoma vartoti mėsą.  T.y. mūsų protėvių smegenų dydžio staigus padidėjimas sutapo su mėsos vartojimo pradžia.  Apie 4 mln. metų pr. m. e. gyvenusio žoliavalgio Australopithecus  smegenų dydis buvo nuo 310 iki 530 kubinių centimetrų. Pirmojo žmogaus valgančio mėsą Homus habilis(2.3-2 mln.metų pr.m.e) smegenys siekė 580-572 kub.cm o Homo erectus(1.8 mln.metų pr.m.e), kuris mėsą jau vartojo nuolatos (nors jai ir neesant pagrindiniu maisto šaltiniui) smegenys sudarė 775-1225 kub. cm. Aišku viena, kad didelėms smegenims reikėjo žymiai daugiau energijos, kurią padėjo užtikrinti įvairesnis ir kaloringesnis racionas.

Manau sutarsim, kad mėsa mūsų racione neprivalo būti visai išbraukta. Visgi, klausimas kiek tos mėsos mums reikia? Labai įdomius duomenis išvystame palyginant kaip mėsos suvartojimas skiriasi įvairiose šalyse. Lietuva šiame kontekste užima tikrai “garbingą” 36 vietą iš 176 šalių. Net mūsų kaimynai Latviai šiek tiek kuklesni.

 Mėsos vartojimo pasiskirstymas pasaulyje:

 Bent jau greitakojai afrikiečiai mėsa tikrai nepiknaudžiauja. O mano  nuomonė lieka tokia: gerai kai po truputį.