Kauno maratonas 2013

Nuo to momento kai pradėjau aktyviai bėgioti ir retkarčiais dalyvauti varžybose vis laužydavau sau galvą – „o kodėl Kaunas neturi jokio „padoraus“ (suprask didelio, masinio) bėgimo“? Kauniečiai rengdavo visą eilę smulkių tik užkietėjusius bėgimo entuziastus pritraukiančius bėgimų, bet solidaus maratono, kokį privalo turėti kiekvienas solidus miestas, deja neturėjo. Pagaliau klaida ištaisyta. Atvirai sakant Birželio pradžia yra būtent tas laikas kurį tiesiog buvo privalu užpildyti geru bėgimu. Dauguma rezultatui bėgančių maratonininkų bėga du maratonus per metus: vieną pavasarį, kitą rudenį. Pavasario maratonas dažniausiai bėgamas balandį – gegužę, o rudens rugsėjį – spalį. Atsistačius po pavasarinio starto ir įžengus į naują treniruočių ciklą, labai norisi patikrinti savo formą ir Kauno bėgimo šventė šį kartą pasirodė kaip tik laiku. Blogai, kad nesusiderino su Druskininkais, galėtų paskirstyti „padorius“ bėgimus kas dvi savaites, tada iš vis turėtume idealų variantą.

Neskaitant kelių trūkumų debiutą reiktų vertinti gerai. Trasa, neskaitant žiauraus nusileidimo prie Vytauto bažnyčios, buvo gana lygi ir greita, oras – tobulas, organizacija be didelių nesklandumų. Vertinant bėgimo kultūrą ir masiškumą Kaunas kol kas atsilieka nuo Vilniaus – žiūrovų gana nedaug ir palaikymas silpnokas. Panašu, kad Kaune masinio bėgimo kultūra dar tik žengia pirmuosius žingsnius ir savo kaip sporto miesto įvaizdį dar reikia stiprinti. Taip pat šiek tiek nuvylė, kad rezultatai pasirodė tik sekančią dieną.

Man pačiam bėgimas susiklostė puikiai. Pusės maratono distanciją planavau bėgti 04:00 – 04:05 min/km tempu (bėgu be GPS‘o todėl laiką pasitikrinu ties kilometražo žymomis) ir pasitikrinti ar pajėgsiu tokį tempą išlaikyti visą trasą. Pulsomačio nepasiėmiau su savimi ir dar karta likau patenkintas tokiu savo sprendimu (geriausi rezultatai įtartinai koreliuoja su pulsomačio atsisakymu). Startavau ramiai. Maždaug apie 2 km prisijungė Martynas ir sužinojęs, kad jis planuoja bėgti 04:00 tempu, nusprendžiau kiek galėsiu laikytis kartu. Didžiąją trasos dalį bėgome šalia arba vienas už kito, tačiau paskutiniame rate senamiesčio gaivinimo punkte sulėtėjau atsigerti, Martynas nutolo ir prisitraukti jau nebepajėgiau. Sąžiningai kentėti pradėjau kažkur nuo 17 – 18 kilometro, todėl kyla įtarimas, kad galėjau subėgti dar šiek tiek geriau. Ne daug, bet šiek tiek. Galutinis laikas gavosi 01:24:18 (04:00 min/km). Antrą dalį subėgau 6 sekundėmis greičiau nei pirmą (negative split). Pirmo pusmaratonio rezultatą pasigerinau 5 minutėmis ir 20 sekundžių. Sekantis startas greičiausiai bus Elektrėnuose, kur nesieksiu asmeninio rezultato, bet treniruosiuosi bėgti sunkiomis sąlygomis.