Pasiruošimas VM 2013

Pasiruošimas Vilniaus maratonui baigtas! Liko dvi savaitės formalumų, per kurias lieka neprisidirbti nuotykių – negauti kokios kvailos traumos, ar nesusižvejoti slogos. Už dviejų savaičių galėsim pažiūrėti ką gero nuveikėm per vasarą. Man, neskaitant kelių smulkmenų, pasiruošimas VM 2013 vyko pagal planą ir šiandien tikrai esu geresnės formos nei buvau prieš metus. Logiškai mastant tai turėtų garantuoti ir geresnį rezultatą, bet maratonas šiuo klausimu yra bjaurus. Kiekvienais metais tenka matyti atvejų, kai bėgikai subėga gerokai žemiau savo galimybių ribų. Tiesa sakant tą patį patyriau ir aš Roterdame (tiesa mano atveju reiktų išbraukti žodį „gerokai“). Maratonas reikalauja ne tik gero fizinio pasiruošimo, bet ir psichologinio (savitvarda bėgimo pradžioje, koncentracijos palaikymas varžybų eigoje ir gebėjimas išspausti paskutinius  resursus pabaigoje), taktinio (teisingas tempo apskaičiavimas, optimalus skysčių ir angliavandenių naudojimas). Klaidų reikia išvengti ir taper'io stadijoje, mitybos strategijoje, ypač ryte prieš varžybas. Kai viską padarome gerai galime tikėtis optimalaus rezultato. Visgi matydami, kad net profesionalūs sportininkai dažnai nesugeba klaidų išvengti, vargu ar realu tikėtis mums - paprastiems mėgėjams.

Nepaisant to visi keliame sau tikslus. Kas tiesiog įveikti distanciją, kas tiesiog pasimėgauti bėgimu (patirti malonumą), o kas prabėgti konkrečiam laikui. Taip, būtent prabėgti konkrečiam laikui. Bandymas prabėgti kuo greičiau, tikrai nėra labai geras sumanymas.

Vasarą gerinau visus savo asmeninius rekordus pusmaratonio 1:24:18 (buvo 1:29:38), 10 km – 37:28 (39:52), 5 km – 17:26. Asmeninis maratono rezultatas - 3:10:41 prie šitų skaičių visiškai iškrenta iš konteksto. Skaičiuoklės rėkia, kad pats laikas lipti iš 3 valandų. Atvirai sakant Dovilė tikėjo, kad jau Roterdame galiu bandyti įveikti 3 valandų ribą. Pats tuo netikėjau, todėl bėgau siekdamas 03:05 rezultato, deja nesėkmingai. Dabar jaučiu, kad 3 valandos geroje trasoje yra įkandamas rezultatas, nors skaičiuoklių prognozes vertinu labai atsargiai, nes man maratono distancijoje jų niekada nepavyksta patvirtinti (priešingai nei trumpesnių atstumų varžybose). Taigi planas turėjo būti aiškus 2:59:59.

F.O.C.U.S. running juokauja, kad yra maratono PB ir Vilniaus maratono PB ir aišku kreivai žiūri, kodėl nusprendžiau draskytis Vilniuje, kuriame niekada nerealizuosi savo potencialo. Gal būt ir taip, bet organizatoriai trasą tikrai galėjo parinkti geresnę. Man aiškino, kad geros trasos sudaryti Vilniuje neįmanoma! Nesąmonė! Sugaišęs gerą valandą sugebėjau pasiūlyti kur kas greitesnę trasą (išvengiant abiejų žudančių kalnų), nors esu tikras, kad ilgiau pasėdėjęs būčiau dar geresnį variantą suradęs. Mindaugas pažadėjo mane kitais metais įtraukti į darbo grupę (turbūt juokavo). Net jeigu Vilniaus maratonas bando sukurti „Scenic“ maratono įvaizdį, tikrai greitinti trasą rezervo dar yra.

Šiandien prabėgau ratuką Vilniaus maratono trasa. Yra bjaurių įkalnių – pati šlykščiausia Vingio parke, kur reikia prie tempo pridėti 30 s, ir aišku ilgas ir nuobodus pakilimas nuo Žalio tilto iki Subačiaus (maždaug 40 m į kalną), kur kilometrui siūlyčiau pridėti po 10 s. Yra dar keletas trumpesnių įkalnių, daug stačių posūkių, todėl viską sudėjęs apskaičiavau, kad prie savo planuojamo tempo reiktų pridėti 1,5 minutės vienam ratui arba 3 minutes pilnam maratonui. Taigi mieli bėgikai, jeigu nuo 37 km iki 40 km besiropšdami į Subačiaus kalną nenulūšit, tada jau galėsit rauti iš paskutinių. Kas praeitais metais nebėgo Vilniuje, galiu patarti pasimokyti greitai bėgti statokomis nuokalnėmis, nes čia galima susigrąžinti nemažą dalį įkalnėse prarastų sekundžių. Taigi tikslas iš 2:59:59, konvertuojasi į 3:02:59. Nors skaičių magija veikia taip stipriai, kad jeigu gerai bėgsis manau surizikuosiu pakovoti dėl 3 valandų laiko.

Šiam  kartui tiek. Gerai pailsėkit. Susitiksim už dviejų savaičių prie starto linijos.