Dar viena tema apie maistą. Ji išėjo tarsi temos
apie mėsą tęsinys. Tiesiog įvairiuose šaltiniuose šalia argumentų kodėl
negalima valgyti mėsos, visuomet atsirasdavo gana griežtas pasisakymas pieno
tema. Iš tiesų negalima nesutikti su
teiginiu:”Karvės pienas – veršiukams.
Karvės vaikams.” Prie ko čia žmogus? Na bet jau tubūt nekeista, kad
beveik viskas pasaulyje šiaip ar taip susiję su žmogumi.
Pieno tema man aktuali. Aš tiesiog jį ir jo produktus labai
mėgstu. Man visai nesunkiai pavyko atsisakyti kavos, kai sugalvojau, kad vietoj
jos galiu gerti kakavą. Ir tai tebuvo būdas pieną praskiesti kitu karštu gėrimu.
Vienu metu jau bandžiau save įtikinti, kad tas pienas man nereikalingas.
Nepavyko. Na aš visgi nemanau kad juo labai piknaudžiauju, bet kad galiu
lengvai apseiti - tikrai netiesa.
Taigi kuo blogai tas pienas?
Dažniausiai įvardinamos blogybės yra tokios:
- Piene esantis kalcis mažina geležies įsisavinimą;
- Dauguma žmonių piene esančios laktozės negali virškinti;
- Piene esantys baltymai, pieno cukrus ir riebalai padidina riziką nutukti, susirgti diabetu ir širdies ligomis.
- Pienas yra žmogui svetima substancija;
Iš tiesų, kodėl mes pieną vartojame? Mes esame žinduoliai
kaip ir karvės, stirnos, lapės ir t.t. Bet nei vienas kitas gyvūnas pieno
nebenaudoja kai suauga.
Pienas ir medus yra bene vienintelės substancijos kurių
paskirtis yra vienintėlė – būti maistu. (Visų kitų dalykų žemėje tikslas yra
išlikti ir daugintis.) Nenuostabu kad šie produktai yra be galo turtingi
įvairiomis medžiagomis. Visi žinuduolių palikuonys būdami maži turi virškinimo
fermentą laktazę, kuris perdirba pieno cukrų (laktozę). Mažyliams užaugus šio
fermento jie nebeturi ir pieno gerti nebegali. Natūraliomis aplinkybėmis žmogus
laktozę turėtų virškinti iki 4 metų.
Gamta pasistengė ne veltui. Tai tiesiog būdas motinai užauginti mažylį, bet
netapti nuolatiniu jo maisto šaltiniu.
Taigi kodėl dabar
didžioji dalis europiečių, azijiečių ir amerikiečių puikiai virškina laktozę?
 |
| Žmonių dalis, kuri negali virškinti laktozės. |
Įdomu tai, kad
žmonės galvijų pieną naudoja tik apie 10 000 metų, nuo tada kai pradėjo gyventi
sėsliai ir užsiimti žemdirbyste. Šis laikotarpis, tai be galo trumpas blyksnis
žmogaus evoliucijoje. Kaip per tokį trumpą laiką nauja mutacija galėjo taip plačiai
pasklisti?
Iškelta teorija
yra tokia: žmonėms pradėjus gyventi sėsliai, vartojamo maisto pasirinkimas labai
susiaurėjo. Iki tol jie klajojo ir maitinosi pačiomis įvairiausiomis gamtos
gėrybėmis. O pradėję kultivuoti žemdirbystę nustojo daug judėti, maitinosi vos keliomis kultūromis
kurias sugebėjo užauginti. Negana to žmonės pradėjo gyventi didesnėmis
bendruomenėmis, kūrėsi miestai. Kuriuose buvo didžiulė nešvara, plito ligos ir
maras. Šiomis sudėtingomis aplinkybėmis išgyveno tie, kurie galėjo virškinti
laktozę. Gerdami pieną jie gavo kur kas daugiau maistinių medžiagų ir švaraus
vandens. Įšliko sveiki ir susilaukė palikuonių.
Sveiki,
AtsakytiPanaikintiačiū už straipsnį.
Norėčiau keletą pastebėjimų.
1. Man atrodo, kad mėsos vartojimas proporcingas gyvenimo lygiui.
2. Kuo daugiau vartojama mėsos, tuo daugiau ir pieno.
Matosi keletą išimčių.
Kinija, Ispanija, Pietų Amerika. Gal ten daugiau auginama mėsinių galvijų negu pieninių.
Kinijoje - gal paukščių ir kiaulių. Matyt, svarbu tradicijos ir kultura. Gal genetika.
Būtų įdomu pamatyti mėsos vartojimą pagal rūšis: jautiena, kiauliena, paukštiena, žuvis.
Aš, matyt, daugiausia suvalgau paukštienos.
Čia iškyla dar viena svarbi problema. Maisto kokybė.
Aš suprantu, kad mūsų paukštiena, kiauliena, saldyta žuvis ir kt. yra menkavertis maistas.
Auginamas milijonais, šeriamas tuo pačiu standartiniu pašaru, vaistu ir kitos chemijos naudojimas.
Visa mėsa pripumpuota žymiai vandens.
Mūsų atsakingos tarnybos į tai žiūri pro pirštus.
Nemačiau nė vieno mokslinio straipsnio maisto kokybės tema.
Gal mėsoje geležies, omega3 ir kt. yra tik viena dešimtoji dalis?
Kai įsigilini, baisu pagalvoti, kokią mėsą, vaisius, daržoves valgome.
Visa bėda, kad valgyti norisi reguliariai.
1. Taip, sutinku kad išsivysčiusiose šalyse mėsos suvartojama daugiau, nes iš tiesų ji yra brangiai užauginamas produktas. Tik Kaži ar gausus mėsos vartojimas prisideda prie tų žmonių sveikatos. Šia tema kalbėti labai sunku, nes yra be galo daug faktorių.
Panaikinti2. Dėl pieno produktų vartojimo yra dar vienas faktorius. Bendrai paėmus visą pasaulį, apie 2/3 žmonių nevirškina laktozės. Tiesa sakant man žemėlapio vaizdas visai dera su iškelta hipoteze, kad laktozę pradėjo virškinti ten kur pradėjo kurtis civilizacijos ir kur vėliau migravo žmonės. Kitose vietose viskas liko daug maž po senovei.
Mėsos vartojimo išskirstymas:
http://www.scribd.com/doc/91840616/Meat-Consumption-Per-Person
Dėl maisto kokybės irgi negaliu nesutikti, tačiau ji liečia apskritai visą maistą, ne tik mėsą ir pieną.
Kažkas man yra pripasakojęs, kad bėgikams pieno gerti negalima, nes jis didina pieno rūgšties susidarymą. Įdomu būtu sužinoti, ar pienas ir pieno rūgštis yra susiję? Ir ar profesionalai bėgikai gerią pieną?
AtsakytiPanaikintiPieno rūgštis gaminasi raumenyse esant intensyviam fiziniam krūviui, kai organizmas nebespėja aprūpinti raumenų deguonimi ir su pieno vartojimu jokiom ryšio neturi :)
PanaikintiKažkaip man niekur tokia informacija neužkliuvo :) Įtarimą kelia tik žodžių bendrumas lietuvių kalba.
PanaikintiBet klausimas sudomino, internete radau štai ką:
"Lactic acid build-up in muscles is unrelated to dairy consumption, which has relatively little lactic acid until exposed to lactic acid-producing bacteria - such as those found in probiotic yogurts. Even with yogurts, the dietary intake does not cause muscular build-up of lactic acid.
Lactic acid build-up in muscles is caused a normal cellular metabolic process of which lactic acid is a by-product (more so in fast-twitch muscles). Slow-twitch fibers utilize a different primary pathway to obtain glucose, and lactic acid is not a by-product."
Manau nuogąstauti tikrai neturėtume.
Ištikrųjų reiks kada pastudijuoti kuo maitinasi profesionalūs bėgikai, bet pieno tema radau štai ką: Kenijos bėgikai pieną tikrai geria. Ir daug.
http://rbgsocialclub.wordpress.com/2012/09/06/kenyas-elite-runners-a-study-on-the-diet-of-african-champions/
"In terms of providing calories, the “big-four provisioners” in the Kenyans’ diets were:
ugali, with 23 percent of total calories
sugar, with 20 percent of all calories
rice, at 14 percent
milk, hitting 13 percent
No other single food provided more than six percent of daily caloric sustenance (bread was at six percent, with potatoes and beans at five percent each).
Milk provided the lion’s share of protein, with 28 percent of daily protein grams (and calories), followed by beans, with a respectable 19-percent share, and rice and ugali were neck-and-neck for third and fourth, with 12 and 11 percent of daily protein, respectively. A smaller surprise? Since the Kenyans relied so heavily on full-cream milk as a source of energy and protein, their daily consumption of saturated fat checked in at about 28 grams — 252 calories out of the daily caloric quota of 3,000 or so."
Mano sąžinė švari :)
R, labai ačiū už trumpą ir konkretų atsakymą :)
Panaikinti