2015 m. lapkričio 7 d., šeštadienis

Dar kartą apie kūno svorį



Kūno svoris yra bene labiausiai išdiskutuota tema kokia tik gali būti. Tikrai daugiau negu bet koks politikos įvykis ar naujo sezono mados. Tačiau pastarosiomis dienomis sukeltos kelios diskusijos viešoje erdvėje paskatino mane dar kartą išdėstyti savo požiūrį šiuo klausimu. Kodėl tiek daug sumaišties, prieštaravimų ir net rimtų susipriešinimų tokia tema? Atsakymas paprastas – tik todėl, kad ši tema yra labai, labai jautri. Ji padaro žmones laimingus arba susargdina depresija, priverčia šypsotis net ausimis arba lieti ašaras, rasti naują meilę arba išsiskirti. Ji yra kiekvienos naujos dietos esmė, sporto klubų pajamų šaltinis, dizainerių darbo vietos ir dar daug daugiau.

Labiausiai apmaudu, kad siauro mąstymo žmonės labai priešina dalykus, kurie neturėtų būti priešinami. Tarkim, geriau storas bet protingas, negu atletiškas bet kvailas. Kas verčia žmones kalbėti tokias nesąmones? Geriau su ranka, bet be kojos arba geriau matyti negu girdėti? Net senovės graikams buvo aišku, kad žmogus turi būti visapusiškas, tačiau praėjus 2-3 tūkst. metų modernioji vakarų civilizacija sunkiai tai suvokia? Arba apkūniam žmogui sakoma, kad jam reikia pasportuoti. O lieknam tai jau nereikia? Kartais tenka paskaityti tokių nesąmonių, kad nebežinai ar čia juoktis ar užjausti. Žinau vieną žmogų kuris mėgo sakyti, kad „sveikam žmogui sporto nereikia, o ligotam – kenkia“. Kaip ir teisingai galite nuspėti šiandien jo sveikata nėra pati „geriausia“. 

Jeigu kam nors reiktų duoti tik vieną patarimą (o jų niekam nereikia, nes visi viską ir patys žino), tai pasakyčiau – negalvokit apie kūno svorį, galvokit apie sveikatą. Nerašykite į naujametines rezoliucijas, kad turiu sverti xx kg, nes tai yra nesąmonės. Gero kūno svorio pasiekimas, negeromis priemonėmis yra nesveikas ir trumpalaikis. Šiandien vis daugiau žmonių kritikuoja moderniąją mediciną atseit ji kovoja su ligos simptomais, o ne priežastimis. Tačiau savyje tokio pačio elgsenos modelio atpažinti nesugeba. Netinkamas (per mažas ar per didelis) kūno svoris yra nesveikos gyvensenos simptomas - pirmiausiai pasirodantis, labiausiai matomas ir labiausiai erzinantis. Neabejoju, kad yra ir kitų simptomų, mažiau pastebimų, o kiti pasireikš kur kas vėliau, nes turi didesnį atsparumą nesveikos gyvensenos sąlygoms. Kaip ir ligos atveju skirtingiems pacientams gali pasireikšti skirtingi simptomai, taip ir čia, kai kuriems žmonėms nesveika gyvensena pasireiškia netinkamu kūno svoriu, o kai kuriems – ne. Tačiau jeigu jūs artėsite (pasiekti tikrai nebūtina, užtenka priartėti) prie sveikos gyvensenos, jūsų kūno svoris artės prie biologiškai jūsų organizmui skirto kūno svorio. Jokiu būdu ne prie to kuris užrašytas naujametinėje rezoliucijoje, bet prie to koks yra tinkamas jūsų genų rinkiniui, kai aplinkos sąlygos yra artimos toms sąlygoms prie kurių jūsų genų rinkinys yra evoliucionavęs. Sudėtingas sakinys su labai aiškia mintimi. 

Žymiai sudėtingesnis klausimas kas yra ta sveika gyvensena. Aš tikrai nežinau ir nepažįstu žmogaus kuris žino ir galėtų jums vienareikšmiškai atsakyti. Kai kuriuos dalykus mes galime aiškiai identifikuoti, kad tai yra nesveika, tarkim alkoholis, nikotinas, dirbtinis cukrus, druska, ilgas sėdėjimas ant kėdės, fizinis nejudrumas ir t.t. ir daryti kuo mažiau to kas nesveika (arba nedaryti visai), kitus identifikuoti yra žymiai sunkiau. Tarkim kas yra optimali mityba? Arba kas yra optimalus fizinis krūvis? Kad ir ką sakytų ekspertai to niekas nežino. Mes galime tik nubrėžti apytiksles ribas ir bandyti jų laikytis, nes mūsų kūnas yra adaptyvus ir kintantis ir tai kas šiandien yra gerai, rytoj gali būti jau nebe. Žmogus evoliucionavo labai skirtingomis sąlygomis, skirtinguose žemės kampeliuose ir valgė labai įvairų maistą. Ir niekas negali pasakyti tiksliai, kokioms aplinkos sąlygoms gyventi žmogus yra pritaikytas ir koks atskirų genų adaptacinis intervalas skirtingoms aplinkos sąlygoms. Aišku tik viena – žmogus valgė labai įvairų maistą ir visada buvo fiziškai aktyvus. Todėl iki ašarų juokingos būna diskusijos - reikia žmogui sportuoti ar ne. Aišku, kad reikia! Reikia dėl to, kad tavo metabolizmas tinkamai funkcionuotų, dėl to, kad tavo širdies - kraujagyslių sistema gerai veiktų, dėl to, kad hormoninė sistema susibalansuotų, dėl to, kad osteoporoze senatvėje nesusirgtum ir kaulai nesutrupėtų nuo kėdės nukritus, dėl to, kad raumenyse tinkamą tonusą palaikytum, dėl to, kad turėtum tinkamą laikyseną ir sveiką stuburą, dėl to, kad turėtum normalų kūnų svorį ir dar dėl šimto kitų priežasčių. Juokinga būna klausytis kai kurie visuomenės intelektualai (akivaizdžiai gyvenantis nesveikame kūne), ką nors lepteli sportuojančių žmonių atžvilgiu. Maždaug daug sportuojantis = kvailas (nes protingas žmogus sėdi tik prie knygų). Beje mano patirtis bėgikų bendruomenėje yra absoliučiai priešinga - tai yra aukštesnio išsilavinimo ir didesnių pajamų visuomenės dalis. Arba „protingos“ mamos pareiškia, kad pagaliau išmoko mylėti save ir joms neberūpi kūno svoris (tiksliau tai, kad yra storos). Norėčiau paprieštarauti – iš tiesų save mylintis žmogus, tampa tokiu žmogumi, kokiu gamta yra sukūrusi jį būti. Šiandieniniai mokslininkai mano, kad 70 % mūsų ligų yra išvengiamos pakeitus savo gyvenseną. Todėl nustokime kalbėti apie kilogramus, pradėkime kalbėti apie sveiką gyvenseną.

7 komentarai:

  1. Straipsnis super! Logiška, išmintinga. Bet ką po tokio straipsnio daryti mums tinginiams...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Tingėjimas yra mūsų evoliucijos produktas. Pirmykštis žmogus, kuris gyveno nuolatiniame maisto nepritekliuje, jeigu galėdavo tingėti, tai ir tingėdavo, nes jam reikėjo maksimaliai taupyti su maistu gautas kalorijas. Lygiai taip pat, jeigu galėdavo valgyti, tai ir valgydavo, nes maisto perteklius sukauptas riebalų pavidalu leisdavo išgyventi sunkesnius periodus kai rasdavo mažiau maisto, o moterims leisdavo sukaupti energijos perviršį, kurio dėka galėdavo sėkmingai susilaukti palikuonių. Todėl mūsų noras tingėti ir valgyti yra evoliuciškai paveldėtas. Tačiau čia ir yra spąstai. Nes savybė, kuri buvo labai naudinga gyvenant nuolatiniame nepritekliuje, tampa labai žalinga, gyvenant amžiname pertekliuje. Laimei mes turime kultūrinę evoliuciją, kurios dėka galime analizuoti save, keistis žiniomis ir sėkmingiausia praktika. Kas nugali tinginį? Yra keletas sėkmės modeliu.
      1) Iššūkio atradimas. "Aš esu kietas ir padarysiu kažką tikrai kieto". Dažniausiai būdingas vyrams, nors ne svetimas ir moterims. Pats pradėjau bėgioti dėl šito motyvo - "aš kietas ir galiu nubėgti maratoną";
      2) Draugų kompanija. Jeigu integruojiesi į aktyvų gyvenimą propaguojančių žmonių kompanija, su kuria jautiesi gerai ir kuri tave teigiamai paskatina, fizinis aktyvumas tampa tiesiog maloni laisvalaikio forma.
      3) Jeigu randi harmoniją su savimi ar gamta. Dabar esu šitoje stadijoje. Myliu Vilniaus gamtą, parkus, miškus ir smagiai prasibėgti porai valandų tokiu gražiu rudenišku oru yra neįtikėtinas relaksas ir malonumas, kokio daug kas nepatiria net į Druskininkus nuvykę.

      Jeigu žmonės sportuoja, todėl, kad REIKIA, tai sportas yra kančia, valios išbandymas ir dažniausiai šis kelias veda į niekur. Siūlyčiau rasti vieną iš pirmų trijų motyvacijos rūšių.

      Panaikinti
    2. Patarimai priimtini, ačiū. Esi tikrai kietas, sekmės.

      Panaikinti
  2. Puikiai surašei. Dažnai pasvajoju apie sveiką (o gal labiau sąmoningą) mūsų Lietuvą, kur žmonės paskaitę tavo tekstą sakytų - "pfff.. ką čia dar rašo, ir taip viskas aišku, sportuoti būtina". Pagalvoju pas mus dažnai bandoma įvairiais pjūviais lygintis su skandinavais, ir nors tikrai ne su viskuo kas pas juos vyksta sutinku, bet mane tiesiog žavi jų požiūris į sportą, ypač ištvermės - cross country slidės, dviračiai. Dažnai čia būnu, varo jie šviesoj ar tamsoj, lietus ar sniegas, pilnos pakelės. Vakar išlindau prabėgti kelis km., lietus kapsi ramiai, 7:30 ryto, vaikai ant dviračių susodinti mina į mokyklas, niekam klausimų nekyla. Pas mus - supermamos sukiša visus į mašinas, juk gi nu jėzusmarija-nutrenks-vaiką ir tada pačios kuria dar daugiau eismo kuriuo skundžiasi. O dėl maisto, tai požiūris taisosi, bet visi tie "ko toks sublogęs, turbūt sergi" arba "nu reikia biški riebaliuko turėt, sveika" dar labai gajųs net ir jaunuose žmonėse. Teisingai sakai reikia sportuoti, o svoris koks bus toks tau ir tinka.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Užskaitau, kad dirbtinį cukrų paminėjai. Čia maniškis šių metų esminis atradimas buvo, po kurio ir ištirpo tie keli kg nuo pilvo, kuriuos 4 metus lakstydamas vis negalėjau nutirpint.
    Dar momentas į kurį tik atkreipiu dėmesį, dėl tų mūsų daugumos bėgiojančių pajamų. Čia lb supaprastinta tavo koreliacija, kad labiau išsilavinęs daugiau uždirba. Iš esmės taip, bet tikrai ne visada. Labai išsilavinęs socialinis darbuotojas ar koks pedagogas turi visai kitas lubas nei kitos profesijos atstovas. Kad ir mažai išsilavinęs programuotojas :)
    O daugiau jo - gyvenimo būdas iš esmės atsako už mūsų sveikatą, ne genai, ne sodra ir ne dar kas nors.
    Dėl tinginystės čia komentaruose kur buvo - tinginystė tėra motyvacijos trūkumas. Verta galvoti, ką galiu padaryti, kad padidėtų motyvacija. Rasti tą "kodėl", kuris padės įveikti bet kokį "kaip".
    Šitas įrašas jau geriau susiskaitė negu tas praeitas apie svorį.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Labai patiko straipsnis. Neseniai sužinojau, kad mano kūno riebalų kiekis per metus laiko nuo 7 proc. padidėjo iki 25 proc. Gyvenau kaip visada, maitinausi taip pat, tik sumažėjo laikas skiriamas sportui. Ir štai rezultatas, kurio nelabai pageidauju. Todėl pritariu visiems straipsnio teiginiams. Dar man labai patinka šiuo metu plintatnti atnaujinta mitybos piramidė, kurios pagrindą sudaro fizinis aktyvumas. Taip kad visi šie dalykai gražiai susiriša... įvairapusiškai maitinsiesi, būsi fiziškai aktyvus, tada turėsi savo genetiškai nulemtą svorį ir nenešiosi antsvorio sukaupto dėl besaikio trans riebalų vartojimo.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Tikrai kartais sunku atrasti tą ribą tarp sveikos gyvensenos ir nesveikos. Jeigu darbas sėdimas, vairuoji automobilį, tai didžiąją laiko dalį praleidi sėdėdamas. Sutinku, kad sveikas žmogus neturi būti storas, todėl nereikėtų pamiršti sporto ir sveikos mitybos, kurioje turėtų dominuoti vaisiai, daržovės, grūdai, žuvų taukai , liesa mėsa. Dažniausiai gyvenimo būdo pakeitimas pakeičia ir sveikatos būklę.

    AtsakytiPanaikinti