Ką nebėgiojantis lietuvis žino apie maratoną? Tą
patį ką ir Detroito negras apie Lietuvą – nieko! Na gerai, viena ausim turbūt
yra girdėjęs Živilę Balčiūnaitę, jos iškovotą auksą Europos čempionate bei jį
lydėjusį dopingo skandalą. Juk mes mėgstam auksą ir skandalus ar ne? Ir žinoma
„tik per klaidą netapome čempionais“. Bet jeigu rimtai tai apie maratoną
nežinome nieko. Juk esame „apelsinsvaidžio“ šalis.

Dalinuosi įspūdžiais apie maratono bėgimą Rygoje. Prieina vyresnis kolega ir sako:
- žinai kai aš buvau jaunas aš irgi taip bėgiojau.
Ilgai pasakoja kaip driekėsi jo bėgimo trasa.. Aš
suglumęs klausausi, nes tų vietovių nepažįstų ir galvoju, kad sutikau įspūdingų
distancijų bėgiką..
- Žinai, ten net kokie 5 km susidarytų!
Man belieka mandagiai patylėti..
Parduotuvėje perku šortus bėgiojimui.
- Tai kokias distancijas bėgioji?, - klausia jauna
pardavėja.
- Ilgas, - sakau
- Aš tai vidutines, - atsako jinai.
Jėga galvoju, persimesiu keliais žodžiais.
Nusprendžiu pasitikslinti kas slepiasi po šiais žodžiais.
- Aš bėgu 1 km ir 2 km distancijas ir dar 3 km dviračiu
važiuoju į darbą, - neslėpdama pasitenkinimo savimi atsako pardavėja..
- Girdėjau pastoviai maratonus bėgioji (suprask, "į
mėnesį bent 10 kartų")? - klausia manęs.
- Na, esu vieną įveikęs praeitais metais Vilniuje, dabar planuoju antrą bėgti - atsakau.
Pokalbio tema iškarto keičiama, nes pašnekovas
mano, kad jį kvailinu.
- Girdėjau, kad bėgikams smegenys atsitranko, -
sako kolegė.
Galvoju, „tau tai tikrai jau atsitrankė“.
- Po poros metų teks keisti sąnarius, - ironijos
neslepia kita.
Viena ausimi girdėjusi, kad po darbo bėgioju,
kolegė, sako:
- Jonas
(vardas netikras) per dieną tikrai daugiau prisilaksto (na jam kokius 3 kartus
darbo reikalais tenka važiuoti Vilniuje iki įvairių instancijų, t.y. nusileisti
laiptais iki automobilio, pavažiuoti, tada prisiparkuoti ir vėl nueiti iki
reikiamo kabineto).
Vėl tenka atlaidžiai nusišypsoti..
Labiausiai užmušantis klausimas: tai vis dar
bėgioji? Suprask, "gi žmogus kada nors turi ateiti į protą ir nustoti
užsiiminėti niekais".
Iš viso to supratau, kad nebėgiojantiems žmonėms
bet kokia distancija ilgesnė nei porą kilometrų jau yra maratonas. Ir tikrai
naivu tikėtis, kad pašnekovas supras slypinčius skirtumus tarp maratono, pusės
maratono, 10 km, 5 km ir kitų bėgimų. Bėgimo tema, lietuviai tebėra labai
tamsūs ir provincialūs žmonės.
Štai tokia absurdiška mano pirmų metų patirtis.
Koks kvailiausias dalykas yra nutikęs jums?