Rygos maratonas

„Maratonas – pagarbos vertas dalykas“, taip per vieną interviu yra pasakęs žinomas aktorius Rolandas Kazlas. Man belieka pritarti. Žmonės nebandę įveikti šitokio atstumo, neturi supratimo, ką tai reiškia ir sunku rasti tinkamus žodžius visam tam paaiškinti. Tai vienas iš tų dalykų kuriuos turi patirti Savo kailiu.. Rygos maratonui ruošiausi praktiškai nuo šių metų pradžios, treniruočių ciklas truko 18 savaičių, per kurias sukoriau daugiau kaip 1000 km, nudrengiau žiemą pirktus batus, tačiau kai kirtau maždaug 32 kilometro stulpelį, viskas ką galėjau pasakyti buvo - “po galais, tai iš tikro velniškai sunku!”. Įėjau į būseną kada viskas ką darai yra “just keep running, don’t stop, just keep running”. Tampi panašus į pingviną, kažkaip pakeli koją, kažkaip ją nuleidi ir vėl kartoji iš pradžių. 

Ankstyvas rytas Rygoje žadėjo šiltą dieną ir deja šie pažadai išsipildė. Dar neįžengus į Laipkričio 11-osios gatvę, jau galėjai pajusti šventinę nuotaiką, kurios atmosfera kuo toliau tuo labiau kaito. Daugybė bėgikų buriavosi greta palapinių užpildydami gatves. Miestas tapo visiškai kitoks ir šventinė atmosfera rodos tave kiaurai persmelkė.

Apskritai Rygos maratono nelabai turiu su kuo palyginti, nes tokio lygio bėgime dar nesu buvęs. 18 tūkst. dalyvių, geros finansinės premijos nugalėtojams, didelis būrys elitinių bėgikų, daugybė įvairių smulkmenų (solidus expo, dušai po varžybų, chipsai pritvirtinti prie numerių, oficialus laikas atsiunčiamas sms žinute ir t.t.) kalbėjo pačios už save. Tiesiog kito rango bėgimas. Vilniui dar reikia daug kur pasitempti.

Mane įleido į antrąjį „gardą“. Priekyje galėjau nužiūrėti elitinius bėgikus. Matytumėte jų bėgimo techniką! Žmonės iš kitos planetos. Trasa buvo gana plokščia, didžioji dalis jos driekėsi senamiesčiu, kuriame buvo įspūdingas palaikymas. Ne tik žmonių šūksniai ir plojimai, bet ir daugybė vietų su gyva muzika. Kitose rajonuose - ramesnė aplinka.

 

Apie bėgimo pradžią nelabai turiu ką papasakoti. Trasa ėjo plačiomis miesto gatvėmis, todėl grūstis pasibaigė jau 1 km. Pradžioje bėgti buvo lengva. 21 km įveikiau be didesnių pastangų, maždaug per 1 val. 34 min. Nuo 21 km iki 32 km bėgimas laipsniškai sunkėjo, o nuo 32 km buvo “just keep running, don’t stop, just keep running”. Šiek tiek nustebino, kad mėgėjai vaizdavo profesionalus. Iš savo tempo bėgikų buvau vienintelis bėgikas, kuris stojo prie kiekvieno gaivinimo punkto ir eidamas tvarkingai atsigėrė vandenį, po to tęsdavo bėgimą toliau. Kiti čiupdavo pustuštes stiklines, dar pusė to kas ten būdavo išlaistydavo ir nuskuosdavo pirmyn – pamišimas. Visus juos pavydavau už poros kilometrų :)

Oras buvo labai karštas, temperatūros nežinau, bet šilumos buvo tiek, kad po bėgimo ant saulės gulėti negalėjau bučiau perkaitęs. Tokiu oru bėgti menkas malonumas. Įdegiau kaip reikiant. Mane gelbėjo kepurė ir vanduo – nepasidaviau masinei psichozei. Teko matyti ir „juodąją“ maratono pusę. Maždaug ties 38 km ant Vanšu tilto priekyje manęs “susileido” vienas bėgikas. Greičiausi saulės smūgis plius „siena“. Patikėkit vaizdas ne koks, išbalęs, išpiltas prakaito, nieko nesuprantančiom akim. Kabėjo kaip maišas ant draugo rankų. GrĮžtant atgal mačiau kaip išveža su greitąją. Latviškoje spaudoje skaičiau, kad medikų pagalbos prireikė net 155 bėgikam, 16 jų teko vežti į ligoninę, vienas deja mirė... Pagrindinės priežastys aiškios – karštis, tiesioginiai saulės spinduliai ir fizinis krūvis. Tai dar karta priminė visiems žinoma tiesą, kad ir kokiu stipriu save belaikytum, prieš žengiant į bėgimo trasą turi būti tinkamai treniruotas ir imtis reikiamų atsargumo priemonių.

 

Finišavau po 3 val. 15 minučių ir 35 sekundžių. Savo pirmojo maratono laiką pagerinau 22 minutėms. Nežinau ar tokiom sąlygom galėjau prabėgti geriau.. Rodos atidaviau viską ką turiu. 85 vieta tarp beveik 900 rungtį įveikusių dalyvių (registravosi apie 1100). Žinoma, kad patenkintas :) Apmaudu, kad Dovilė negalėjo bėgti. Galėtume tarpusavy dalintis įspūdžiais. Dabar belieka pasidžiaugti jos suteikta parama bėgimu metu, kuri ženkliai prisidėjo prie mano pasiekto rezultato.

Maratoną laimėjo Kurgat Titus Kipkorir iš Kenijos 02:16:53, antras Japonas Tomoya Shimizu, trečias Pharis Irungu Kimani vėl iš Kenijos. Tarp moterų geriausia buvo rusė Iraida Aleksandrova 02:37:37, antra Mirriam Wangari iš Kenijos, trečia Jane Suuto iš Ugandos. Tarp Lietuvių geriausią laiką parodė Mindaugaus Grinius iš „Šviesos karių“ – 02:44:24. Pusmaratonį laimėjo latviai: Valerijs Žolnerovičs – 01:06:04 ir Jeļena Prokopčuka – 01:10:27.