Paskutiniu metu analizuoju mitybą. Taip. Rūgščių ir šarmų pusiausvyrą. Ir esu visiškai atsitrenkus į sieną:) Jei kada pro ją prasimušiu, manau kažką parašysiu. Pakolkas aišku tiek, kad mūsų organizmas - cheminė laboratorija. Mūsų mintys, nuotaikos, jausmai ir net fiziniai sugebėjamai yra labai stipriai įtakoti visų šių cheminių procesų. Turbūt visi esam girdėją indų patarlę: "Esi tai, ką valgai". Ir šiame kotekste vietos perkeltinei prasmei nebelieka.
Taigi ką valgo geriausi bėgikai?
Turbūt niekas neprieštaraus teiginiui, kad geriausi ilgų distancijų bėgikai yra afrikiečiai. Jų rezultatai tikrai išskirtiniai ir galbūt maisto ažvilgiu turėtų daryti kažką kitaip? Mintį panagrinėti šią temą man pametėjo vienas skaitytojas (Ačiū jam labai!) ir ieškodama greito atsakymo į jo klausimą radau tai, kas mane pačią iš pradžių nustebino. Vėliau bandžiau ieškoti daugiau informacijos apie afrikos bėgikų mitybos racioną. Deja, panašu kad daug tyrimų atlikta nebuvo ir visur pateikiama lygiai ta pati informacija, kuri atsidūrė ir šiame įraše.
Tyrimas buvo atlikltas elitinių etiopijos bėgikų stovykloje, kur du bėgikai ruošėsi 1500 m ir aštuoni - 12 km distancijos varžyboms. Visas sportininkų maistas buvo sveriamas ir registruojamas. Po tyrimo paaiškėjo, kad jų racionas ištisas dienas yra labai pastovus tiek maisto kiekiu, tiek įvairove (t.y. įvairovės čia nedaug).
Visų pirma reikia paminėti, kad valgo ir treniruojasi pagal griežtą planą:
- 6 val - rytinė treniruotė (intensyvi);
- 8 val - pusryčiai;
- 10 val - rytiniai užkandžiai;
- 13 val - pietūs;
- 16 val - vakariniai užkandžiai;
- 17 val - vakarinė treniruotė (lengva);
- 19 val - vakarienė;
Dėl bėgimo treniruočių dar noriu pastebėti, kad tik apie 33% visų bėgimo treniruočių sudarė "kokybinės" treniruotės, o likusi dalis - lengvas bėgimas. Dar svarbu tai, kad valandos bėgyje po trenituotės jie visada maitinasi. Būtent per šį laiką būna "atviras angliavandenių langas", arba tas laikas, per kurį organizmas angliavandenius pasisavina lengviausiai. Tuo būdu greitai atsatydamas prarastą energiją.
Etiopijos bėgikų raciono pagrindą sudarė augalinis maistas: duona, virti ryžiai, virtos bulvės, virta košė, kopūstai, pupelės ir ugali (tradicinis Kenijiečių patiekalas iš kukurūzų miltų.) Mėsos jie vartojo po nedaug, keturis kartus per savaitę, po 100 g. Tačiau kiekvieną dieną gėrė didelius kiekius arbatos su pienu ir cukrumi (daugiau nei paprasto vandens, arbatos apie 1.2 litro, vandens apie 1.1 litro per dieną).
Jie nevartojo jokių maisto papildų: jokių papildomų vitaminų ar mineralų.
Bendrai paėmus 86% dienos kalorijų gaudavo iš augalinio maisto ir tik 14% iš gyvulinio.
Net 76,5% kalorijų sudarė angliavandeniai, 13,4% riebalai ir 10.1 % - baltymai.
Nagrinėjant atskirus patiekalus, kalorijų proporcijos pasiskirstė taip:
23% - Ugali (kukurūzų miltų patiekalas);
20% - grynas cukrus (arbatoje) [sunku patikėti, ar ne?];
14% - ryžiai;
13% - pienas;
Tik šie 4 dalykai sudarė net 70% visų gaunamų kalorijų. Joks kitas produktas neviršijo 6 % ribos (duona - apie 6%, bulvės ir pupelės po 5%).
Angliavandeniai išsivysčiusiame pasaulyje jau tampa šėtono sinonimu. Ir lyginant kitų šalių sportininkus, beveik visų jų dienos angliavandenių norma sudarė apie 50% visų kalorijų. Tačiau prisiminus mano taip mylimus Tarahumarus, kurie skirtingai, nei čia tyrinėti Kenijos bėgikai yra ultra ilgų distancijų bėgimo legendos, jų kasdieninėje mityboje angliavandeniai sudaro nuo 75 iki 80%, riebalai - 12% ir baltymai 8-13% gaunamų kalorijų. Splitas jau matytas, ar ne? Nagrinėjant patiekalus pagrindinis jų maistas vėlgi yra kukurūzų miltų patiekalai ir pupelės. Jokių sintetinių papildų.
Ką jie vartoja varžybų metu? Tikslaus atsakymo surasti nepavyko, bet akivaizdu kad jiems neprireikia jokių "geliukų" ar panašių užkandžių. Labiausia tikėtina kad jų buteliukai užpildas iš pirmo žvilgsnio įspūdžio nedaro: vanduo papildytas elektrolitais. Pirmas žvilgsnis neretai būna klaidingas ;)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą