2013 m. rugpjūčio 2 d., penktadienis

Vilnius-Klaipėda dviračiu arba kaip Mikė Pūkuotukas ir Knysliukas prie jūros keliavo

                          

 „Ir kaip.., Pūkuotuk, ir kaip pasiekti  tą Dangaus Žydrynę?..“ – Knysliukas vis bėginėjo ir bėginėjo pirmyn atgal užvertęs galvelę į viršų.  Ir kai tas spengimas galvoje tapo nebepakeliamas, Pūkuotukas tarė: „Gerai.. Važiuojam..“

Kadangi Knysliukas būtinai norėjo padaryti „Tai“ ir įveikti visą kelią nuo pradžios iki galo, o Pūkuotukas nesutiko šiai Ekspuodicijai skirti daugiau nei 2 dienas , abu pasitarę nutarė: “Mes galingi, mes stiprūs, jė-jė“  - nusprendė keliauti per dvi dienas. Pirmąją dieną nukakti 210km (Vilnius-Birštonas-Kaunas-Jurbarkas), o antrąją 170km (Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda).

Nors šiedu Gyvuliukai jau buvo keliavę gana ilgus atstumus, pastaroji patirtis buvo visai kitokia. Visų pirma į galutinį kelionės tašką reikėjo nusigabenti nemažai daiktų tam, kad beveik savaitę būtų galima gyventi gana komfortiškai. Tuo tikslu buvo sukrauta Didžioji Tašė ir išsiųsta su autobusų siuntomis į Klaipėdą (siuntų skyriuje siuntiniai 2 paras saugomi nemokamai). Taip pat nemažai daiktų riekėjo pasiimti su savimi tam, kad apsisaugoti nuo nuolat grąsančio lietaus, būtiniausius higienos riekmenis, įrankių dviračių gedimo atvejui, bei  Šiobeito užkandžiams. Šiuo tikslu buvo sukrautos dvi Raudonosios Kuprinėlės, ir kad ir kaip optimizuojant visą mantą, Pūkuotuko Kuprinėlė svėrė apie 6kg, o Knysliuko apie 5.5 kg. Atrodo labai nedaug bet..

Kelionės pradžia prasidėjo apie 6:30 braunantis Vilniaus gatvėmis kartu su anktyvuoju automobilių srautu. Tik pasiekus Trakus srautas šiek tiek sumenko ir buvo galima šiek tiek atsipalaiduoti ir pradėti žvalgytis į šalis. Trakų-Aukštadvario ir Birštono apylinkės kad ir labai žavėjo Knysliuką, tačiau visas kelias nenustygdamas vietoj šokinėjo aukštyn-žemyn, žemyn-aukšyn... Ties kažkur 100km Knysliukas pajuto, kad jo užpakaliukas sunkiai beatlaiko Raudonosios Kuprinėlės svorio (prieš tai jam buvo tekę keliauti  2 dienas po 160km be jokios kuprinėlės ir kartą 200km su minimalia kurpinėle be jokių pasėkmių.) Iš visų jėgų pasiryžęs nepasiduoti jis dar bandė kuprinę tupdyti ant dviračio, lipdyti ant pilvo, kol ji vistiek grįžo į pradinę vietą ant nugaros.  Ir kol ropštėsi Knysliukas savo trumpom kojelėm į rūščiąsias įkalnes, Pūkuotukas kaip koks velniūkštis su savo spygliuota šakute Knysliukui per nuspaustą užupakalį: „Aha, pats norėjai, tai dabar jau mink!“. O tuo tarpu sau tyliai vylėsi pasiekus Kauną įtupdyti visą Knysliuką su dviračiu į traukinį ir patogiai nudardėti likusį kelią.

Ir nors Pūkuotukas kur kas lengviau įveikinėjo įkalnes ir grečiau skriejo nuokalnėmis, lygumose Knysliukas yrėsi ne ką prasčiau. Kaune turėjo įvykti Didysis Poilsio ir Valgių Metas. Jau kurį laiką Knysliukas buvo sau suknyslinėjęs, kad jei kada užsuks į Kauną, eis pietauti i Mokshą! Kadangi Moksha  įsigudrino įsikūrti kaip tik numatytosios Expuodicijos pakelėje, jos išvengti  jau nebebuvo kaip. Tik šį kartą Knysliukas labai pasigailėjo, kad negavo staliukų lauke. Nes pajuto, kad po tokios ilgos kelionės, jis kaip tikras paršelis gerokai smirdž.. 

Gerai pasistiprinus ir pailsinus kojeles likusi kelionės dalis(70km) nebeatrodė tokia baugi. Juolab kad traukiant palei Nemuną Jurbarko link vaizdai buvo ypatingai gražūs. Artėjant vakarui ir kelias apsnūdo, tapo lygus kaip stiklas ir kietas kaip akmuo. Knysliukas tiesiog skrodė per gamtos teikiamą gaivą o Mikė pagaliau nurimęs dainavo.

                    

Apie 21:30 Šaunieji Keliauninkai Mikė Pūkuotukas ir Knysliukas pasiekė pirmosios dienos galutinį tašką – Medaus Slėnį. Istorija nutyli kaip būtų buvę, jei rytojaus dieną į kelionę Knysliukas nebūtų nučiupęs puodynėlės miško liepų Medaus.

Ir dabar jau niekas nepasakys, ar kitą dieną kelionės vaizdai tikrai nebuvo tokie gražūs ir įkvepiantys ar Knysliukas tiesiog pavargo. Kelionės nuotraukų irgi nebuvo daryti kada, nes visos kelionės metu sustojimai buvo kruopščiai planuojami kas 10-15km saugiuose vietose, pageidautina su Krūmeliu. Sustojimų metu Mikė Pūkuotukas ir Knysliukas stengėsi pratampyti raumenis bei pasistiprinti Šiuobeituo.

Klaipėda Šauniuosius Keliauninkus ir jų Užpakalius pasitiko itin svetingai su savo išbyrėjusiomis dviračių takų plytelėmis ir Jūros Šventės žmonių spūstimis. Pasitiko ir Dangaus Žydrynė nusileidusi ant žemės, su Lenkimo Linija tolumoje..

Ir kai pagaliau Knysliukas visiškai nuvargęs, išvertęs pilvuką prieš saulę su palaiminga šypsena veide užsnūdo, Mikė Pūkuotukas su palengvėjimu atsiduo:
“Uch.. Pagaliau Atostogos..”



"O gal kada į Taliną Baltijos Keliu?.."


6 komentarai:

  1. „Matyt, prie vieno – kad ir kas jis būtų – pritapo kitas – kad ir kas jis būtų, – ir dabar jie keliauja dviese“. Graži kelionė - ačiū.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Jums tik pasakas rašyti ir sekti.
    Čia tokia rimta kelionė, ne vidutiniams, tik tiems, kurie ruošiasi maratonui ar pusei, triatlonui ar ultra.
    Ar jus dabar taip vadinti?
    Laimingai pailsėti, sukaupti daug jėgų ir geros nuotaikos.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Na, čia tai pasiryžimas. Kad dviračiai Vilniuje, dviračiai Klaipėdoje populiarūs - faktas. Bet tokį atstumą įveikti. Kažkas nerealaus. Taip pat nuotraukos labai gražios. Galbūt planuojate dar didesnę kelionę kokią, tarkim po pabaltį?

    AtsakytiPanaikinti
  4. Net nežinojau, kad Klaipėdoje siuntos dvi paras yra saugomos nemokamai. Šaunu.

    AtsakytiPanaikinti