Ne, bėgimo tikrai nemečiau :) Bet dviratis irgi vasaromis nedulkėjo palėpėj. Toks senas geras draugas, kuris atsirado kieme kai išaugau "Kregždutę". Tuomet juo teko dalintis su sese, bet galiausiai sesei pirmai išvažiavus studijuoti, aš kažkokiu būdu įgavau visas teises juo disponuoti. Iki šiol.
"Traktorius!" - juokėsi Marius. Ir jau kurį laiką siūlo įsigyti padoresnį daiktą. Bet ta nostalgija.. Jis toks savas. Nors sunkus (turbūt netoli iki pusė mano pačios svorio), storais kibiais ratais, ir nebepersimetančiais bėgiais. Bet kas gali atstoti prisiminimus, kuomet paauglystėje juo lėkdavau pas močiutę į kaimą. Po 20 km pirmyn ir atgal sukardavau per laukus, žydinčias pievas, miškus po raudonu saulėlydžio nupliekstu dangum.
Deja turiu pripažnti kad jis jau skaičiuoja paskutinius ratus mano nuosavybėje, ir galbūt paskutinę progą pasispardyti gavo šį savaitgalį, kuomet su draugais aplankėme aukštaitijos nacionalinį parką. Paskutiniu metu veržėmės pamatyti platųjį pasaulį, tačiau pagaliau susizgribome, kad net dorai neapsižvalgėme savo "kieme". Taigi žengėme žingsnį į priekį planuodami išvyką dviračiais.
Intenete radau gana aiškius dviračių takų žemėlapius ir tikėjausi esant taip pat gana aiškiai nužymėtai trasai.
Į Ignaliną nubildėjome traukiniu, o iš jos bandėme sekti žemėlapiu, kuris pasirodė ne toks jau ir aiškus. Iš planuoto ~50km maršruto įveikėme jo tik pusė.. sukardami tuos pačius 50 km. Trasos žymėjimo stulpelių aptikti taip ir nepavyko. Mano vargšas bebėgis dviratis kabarojosi drėgno žvyro kalniukais kol galiausiai visa jėga ir svoriu įsirėžusi į pedalą nepajėgdavau jo pajudinti nė per centimetrą. Įsibėgėti nuokalnėse irgi ne visada pavykdavo, nes žemiauisai esančioje įduboje neretai telkšodavo juodo purvo vonia. Kartą taip įklimpau per jos vidurį, kad galvojau tuoj visu ūgiu griūsiu ant šono, nes atsispyrimui koja, tiesiog pagailo bato :) Dėkui dievui batus išsaugoti pavyko ir jie saugiai tupi lentynoje, kol ieškau kitų, kurių merkti nebus gaila. Ir dviračio, kuris koptų į kalną. Jau mintyse rezgu planus ten vykti su nakvyne, kad nereikėtų taip skubėti į paskutinį traukinį. Rimtesnis fotoaparatas taipogi nepamaišytų :)
 |
| Pakeliui sutikome ir tinkamiau pasiruošusių keliautojų :) |
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą