2012 m. lapkričio 12 d., pirmadienis

Off season running arba kaip būdamas „ne formoj“ asmeninį rekordą gerinau



Rugsėjo pradžioj prabėgęs Vilniaus maratoną, uždariau savo treniruočių ciklą iki naujų varžybų, kurių dar nemačiau horizonte. Kaip doras katalikas laikosi dešimt Dievo įsakymų, taip aš po maratono laikausi 5 savaičių karantino (pagal Pfitzingerį), kuomet bėgu labai nedaug ir labai lėtai. Šis laikas yra skirtas pilnai atsistatyti po streso kurį organizmas patiria maratono metu ir palengva paruošti organizmą naujam treniruočių ciklui. Užbaigęs atsistatymo laikotarpį galvojau ką čia daryti toliau. Kadangi nežinojau į kurį maratoną keliausiu kitais metais, nusprendžiau, kad reikia susidaryti bėgimo programą palaikančią minimalų aerobinį lygį iki naujo treniruočių ciklo. Deja po pirmos savaitės pasigavau rimtą slogą, dėl kurios teko praleisti 10 dienų be sporto. Formos patikrinimui neblogai tinka tempo bėgimai, tačiau čia teko man smarkiai nusivilti. Per dvi savaites atlikęs du tempo bėgimus, pamačiau, kad bėgu 3-5 s/km lėčiau nei ruošiantis Vilniaus maratonui, su maždaug 10 tvinksių per sekundę didesniu pulsu. Priėmiau šitą dalyką natūraliai – ne sezonas. Teks formą užauginti iš naujo.

Netyčia Šviesos karių puslapyje aptikau informaciją,kad jie lapkričio 11 d. organizuoja 10 km varžybas Vingio parke ir kviečia visus norinčius prisijungti. Kodėl gi ne? Dovilė niekur nedalyvavusi nuo Druskininkų bėgimo, buvo dar labiau pasiilgusi varžybų. Taigi susikrovėm mantą ir nudūmėm į Vingio parką. Trasa buvo sertifikuota, sudaranti tiksliai 10 km: trys ratai po 3,2 km ir paskutinis 0,4 km puslankis. Bėgimas gavosi be galo keistas. Iki starto tvarkingai tviksėjęs pulsomatis, su lyg starto pradžia nusprendė neberodyti pulso, tuo pačiu praradau galimybę stebėti laikmatį. Ką gi, bėgau pasikliaudamas pojūčiais. Pirma ketveriukė bėgikų greitai nukūrė į priekį ir mano vienintelis tikslas buvo nepamesti jų iš akių, kad nenugrybaučiau kur nors į šoną. Iš horizonto vyrukai dingo maždaug trečiame kilometre, tačiau ratas buvo jau beveik apibėgtas ir kaip toliau bėgti tapo visiškai aišku. Likusius du ratus bėgau absoliučiai vienas, priekyje nemačiau nieko,iš galo rodos irgi nieko nebuvo. Neturėjau jokio supratimo apie savo tempą ir kaip čia man sekasi. Finišavau tradiciškai -  paskutinių kelių šimtų metrų spurtu. Kirtęs liniją sustojau ir.... jeigu bučiau pavalgęs padorius pusryčius, viską bučiau palikęs ant estrados plytelių. Tokio stipraus pykinimo seniai nebuvau jautęs. Supratau, kad turiu judėti. Lengva ristele pabėgėjus pora minučių blogus jausmus kaip ranka nuėmė. Kai Tadas pasakė, kad įtilpau į 40 minučių, negalėjau patikėti. Mano geriausias laikas buvo 41:00 ir atvirai sakant nesitikėjau, net pakartoti šito rezultato. O gavosi daug geriau - 39:52. Dovilei taip pat bėgimas gavosi geras – ji savo asmeninį rezultatą pagerino šiek tiek daugiau nei vieną minute.

 
Visumoje noriu padėkoti Šviesos kariams už puikiai suorganizuotas varžybas ir gerai po jų praleistą laiką – tikrai šauni kompanija.

17 komentarų:

  1. Įspūdingai! Gal prie rezultato prisidėjo tai, kad nesekei tempo? Kažkada mąsčiau apie tai, jog kai nežinai, tai gali netgi dar labiau spustelėti, o kai stebi - tai pats kūnas išsigąsta, kad taip greitai lekia :)
    Kas smagiausia - su Senukų drauge risnojom tuo metu Vingio parke ir paskui labai nervinomės, kad pamiršom apie šias varžybas...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Nemažai tikrų sportininkų varžybose nenaudoja pulsomačių, bet jie juk varžosi dėl vietos, jiems svarbu aplenkti varžovą. Aš dėl vietos nesivaržau, man svarbus tik mano asmeninis laikas, todėl pulsomatis, tampa geru orientyru. Iš vieno bandymo kol kas sunku daryti išvadas naudingiau bėgti be pulsomačio ar su juo..

      Dėl Vingio parko tai suprantu apmaudą.. O tu gal į Vilnių persikraustei?

      Panaikinti
    2. Tik aplankyt savaitgaliui buvau :)

      Panaikinti
  2. Atsakymai
    1. Kaip pastebėjai vyksta laipsniškas pasitraukimas iš oficialių varžybų - ten daug triukšmo ir jokio malonumo. Bet futbolą aš mylių. Ketvirtadieniais ir toliau spardysiu kamuolį su chebra.

      Panaikinti
  3. Sezoną baigei puikiai, sveikinu! Išlipai iš 40-ties... Ech... Tokiais tempais tamstai progresuojant nepavysiu niekada. Kaune būtum į top10 išokęs... :-) Tokie pavyzdžiai motyvuoja. Kaip pasakytų mūsų protėviai - esi puikus ir įkvepiantis pavyzdys jaunąjai kartai! Senajai kartai irgi... :-)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ačiū, ačiū! Pasijutau toks.. įsipareigojęs nebesusimauti :D Žinai kaip su tais progresais.. pradžioje būna greiti, tada lėtėja, galiausiai sustoja ir tada ima ristis žemyn. Aš manau, kad pereinu į lėtojo progreso stadiją. C'est la vie, kaip prancūzai pasakytų. Nemanau, kad kitų bėgikų progresai mažesni jeigu paskaičiuotume procentine išraiška. Tavo kaip buvusio sportininko genetinis potencialas iš esmės turėtų būti labai didelis, todėl nenustebčiau, jei greitu laiku už nugaros mane paliktum. Bet aš varžytis nenoriu, ne dėlto bėgu :) Gal biški melancholiškai nuskambės, bet manau, kad ką mums iš tikro reiškia bėgimas, pamatysim kai rezultatai ims prastėti..

      Panaikinti
    2. Per stipriai čia su tuo buvusiu sportininku. Aš, kaip ir daugelis jaunų žmonių, tik sportavau savo kaime ir truputį už jo ribų. O dėl rezultatų... Na taip, svarbūs jie, bet ne tiek užimta vieta, kiek progresu. Man atrodo, kad jei galvoje vyks progresas, lėtesnės minutės nedaug ir tereikš. Žinoma, apmaudu, kad negalėsiu niekada per 33 min. 10 km nubėgt, bet kai pagalvoju, tai nedaug žmonių ir per 44 nubėga. Čia kaip pažiūrėsi... Norėtųsi už keleto metų būti išlipus iš 40-ties minučių ir nubėgus 100 km, bet net jei ir nepavyks, džiaugsiuosi procesu. Tvirtai tuo tikiu. "Mes negalime pakeisti pradžios, bet galime pakeisti pabaigą". Kažkaip melancholiškai gavosi ir man.

      Panaikinti
    3. Siūlyčiau susidėlioti prioritetus, nes "nubėgti 100 km" ir "nubėgti 10 km kaip galima greičiau" vienas kitam prieštarauja. Jei nubėgsi 100 km tai nenubėgsi 10 km taip greitai kaip galėtum ir atvirkščiai. Kaip žinai tai susiję su organizmo fiziologiniais pokyčiais..

      Panaikinti
    4. Kol gerės laikas - norisi greičiau, bet jį gerinti fiziologiškai galiu dar keletą metų, o tada beliks tik toliau...

      Panaikinti
  4. Sveikinu jus sėkmingai prabėgus ir pagerinus asmeninius.

    Tie kariai-masoninkai viską slepia, reikėtų bent prieš
    savaitę žinoti apie varžybas. Ir Silkino ir Dianos norėtusi
    pasiklausyti, bet nejaugi būtina į jų partiją įstoti.

    Judėsime link pavasario startų, linkiu būti sveikiems.
    Laimingai.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Gintarai dar ir žiema reikia prasilėkti! Kalėdinis bėgimas, sausio 13-osios aukoms atminti - šitie itin masiniai bėgimai, yra dar nemažai mažesnių. Ant pečiaus tikrai nereiks gulėti :D

      Panaikinti
  5. Kai asmeninis rekordas gerinamas ne sezono metu - tai galimi du paaiškinimo variantai: pirmas (realesnis) - trasa iš tikrųjų yra trumpesnė, nei skelbia organizatoriai; antras (retai pasitaiko, bet kartais taip būna) - sezono metu buvo per sunkios treniruotės, ir jam pasibaigus, organizmas pailsėjo ir tik dabar pilnai atsistatė.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Nesuvesčiau visko tik į du faktorius, jų yra žymiai daugiau:
      - Trasa (kalvotumas, vingiuotumas)
      - Oras (temperatūra, vėjas)
      - Optimalus jėgų paskirstymas per visą distancija
      - Dalyvių skaičius(kai jų būna daug pradžioj tenka vilktis iš paskos, kol prasimuši iki savo tempo)
      - Fizinė kondicija varžybų dieną (poilsis, mityba, hidratacija)
      - Asmeniniai tikslai ir motyvacija
      - Ir kaip kiborgas sakė, kad gal ir pasirinkimas bėgti su pulsomačiu/be jo gali turėti įtakos rezultatams

      Panaikinti
    2. Atstumas buvo ne 10km, o 10.2 kazkur km.

      Panaikinti
  6. Geriau vėliau, negu niekad... Taigi - visi šie veiksniai turi įtakos atskirai paimtų varžybų rezultatui, tačiau, kai kalbama apie PB rezultatą, tai reikia lyginti tik tas varžybas, kur PB pasiekti - tokiu atveju visi minėti tavo veiksniai nebetenka pirmaeilės svarbos (na nebent tavo ankstesnis asmeninis buvo pasiektas Elektrėnų bėgimo paskutinių dešimties km lygio trasoje, pučiant uraganiniam priešpriešiniam vėjui prie -20 temperatūros). Išskirčiau tik bėgimą su pulsomačiu - varžybose šis prietaisas gali pakišti koją, siekiant maksimalaus rezultato - griežtai reguliuojant bėgimo tempą pagal pulsą, gali dirbtinai save stabdyti ir neatiduoti visų jėgų.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Atskirų varžybų veiksniai įgauna prasmės turint omenyje, kad tai buvo antros tokio ilgio varžybos ir antras PB :) Pirmosios buvo 10.5km (Marius minusavo pusės km laiką).

      Panaikinti