Įspūdžiai iš I-ojo Vilniaus pusmaratonio

Bėgimo šventei gamta oro nepagailėjo. Beveik tūkstantis bėgikų, susirinkusių šeštadienį Vingio parke, galėjo džiaugtis šiltais saulės spinduliais, švelniu vėjeliu ir puikia atmosfera. Tokiu oru prasibėgti lengva ristele būtų didžiausias malonumas. Klausaisi paukščiukų čiulbėjimo, grožiesi gamta, kažką svajoji. Deja lengvos ristelės nebuvo. Man tai buvo pirmosios varžybos šiemet ir kartu kontrolinis bėgimas leidžiantis įvertinti pasiektą fizinę formą, besiruošiant Rygos maratonui. Plėšiau kiek galėjau, atidirbau sąžiningai, tiek kiek leido mano jėgos.

Pastebėjau, kad prieš varžybas niekada nepavyksta dorai išsimiegoti. Esu užkietėjęs pelėdžiukas ir atvirai sakant mano ritmui optimalus varžybų laikas būtų pavakarė, tarkim kokia 18 val. Pastebėjau ir kitą dalyką, kad viena neišsimiegota naktis nedaro kažkokio esminio poveikio fizinei kondicijai ar nusiteikimui varžyboms. Bent tiek gerai:) Praeitą sykį minėjau, kad turėjau nusistatęs maksimalų ir minimalų tikslą bėgimui. Kažkodėl turiu tokią nuostatą, neviešinti savo tikslų prieš varžybas. Laikau juos savyje ir pasakau tik Dovilei. Gal būt todėl, kad neslėgtų bereikalinga įtampa. 21 km nėra labai ilga distancija todėl tarp labai gero ir labai blogo bėgimo laiko intervalas pakankamai mažas. Minimalus tikslas - 1 val. 35 min.reiškė, kad norint jį pasiekti reiktų trasoje padirbėti ir tinginiavimui nebūtų laiko. Maksimalus laikas - 1 val. 30 min., tai ką man siūlė internetinės skaičiuoklės, tuo atveju jei išspausčiau iš savęs viską ką galiu. Išspaudžiau daugiau – 01:29:38. Paskutinius porą šimtų metrų sugebėjau dar ir spurtuoti. Beja prabėgti pavyko stebėtinai tolygiu tempu (I-as ratas 04:17/km, II-as - 04:13/km, III-ias - 04:16/km, IV-as - 04:13/km). Įdomus sutapimas, kad kartu su pusmaratonio finišu įveikiau ir savo 999-tą kilometrą šiais metais. Žengiu į pirmą tūkstantį :)

Dovilė tuo tarpu privertė manę išsižioti, kai pamačiau ją įbėgant į finišo tiesę maždaug 7 – 9 minutėms anksčiau nei tikėjausi. Spurtas atrodė įspūdingai – 01:49:06, 7 vieta amžiaus grupėje, 8 vieta bendrai tarp moterų. Abu labai patenkinti, gera nuotaika visai savaitei į priekį. Įvertinant tai, kad ją žiemą nuolatos kamavo visokie peršalimai dėl ko negalėjo normaliai treniruotis, daugiau kaip 11 minučių progresas lyginant su praeitų metų Vilniaus pusmaratonio rezultatu atrodo daugiau nei įspūdingai. 

Bėgimo organizavimas visumoje buvo geras. Patiko, kad atskyrė pusmaratoninkus ir estafetininkus nuo 5 km ir 10 km bėgimo dalyvių, todėl šiokios tokios spūstys buvo tik pirmą kilometrą. Savanorių komanda buvo paslaugi, draugiška ir su savimi nepamiršo atsinešti geros nuotaikos. Nuostabus dalykas tas, kad gėrimus dalino buteliukuose, o ne stiklinėse. Atsigerti galėjai nestodamas, tiek kiek reikia ir dar galvai atvėsinti užtekdavo. Šioks toks trūkumas buvo tas, kad trasoj nebuvo sudėlioti kilometražo stulpeliai, todėl kol nekirtau pirmo rato nelabai susigaudžiau kokiu tempu bėgu.